Rugsėjo 24 rytą Rusijos mieste Salavate, daugiau nei už 1 400 kilometrų nuo Ukrainos, vėl kilo gaisras vienoje didžiausių šalies naftos perdirbimo gamyklų. Pranešama, kad į objektą smogė bepiločiai orlaiviai – tai jau antras toks incidentas šį mėnesį, kuris akivaizdžiai rodo, kad atokumas nuo fronto nebėra saugumo garantija.
Socialiniuose tinkluose paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip dronai smogia į gamyklą. Vietos valdžios institucijos patvirtino ataką ir pranešė, kad į įvykio vietą buvo nedelsiant iškviestos gelbėjimo tarnybos. Atsakomybės už smūgį kol kas niekas oficialiai neprisiėmė, tačiau tai jau ne pirmas kartas, kai tolimi pramoniniai Rusijos objektai tampa taikiniais.
Salavato naftos perdirbimo įmonė priklauso „Gazprom“ struktūrai ir yra didžiausias tokio pobūdžio objektas pietinėje Baškirijos dalyje. Rugsėjo 18 dieną čia jau buvo smogta pagrindiniam ELOU-AVT-4 naftos distiliavimo įrenginiui, o šįkart, pasak „Exilenova“ šaltinių, buvo taikytasi į dar galingesnį ELOU-AVT-6 kompleksą.
Didžiulis smūgis strateginiam objektui
Salavato gamykla – viena svarbiausių Rusijos naftos produktų gamintojų. Ji vykdo visą angliavandenilių perdirbimo ciklą ir gamina daugiau kaip 150 skirtingų produktų – nuo benzino ir dyzelino iki specializuotos chemijos pramonės žaliavų.
Remiantis „Rusprofile“ duomenimis, 2024 metais įmonės pajamos siekė apie 303 milijardus rublių, o grynasis pelnas – 4,4 milijardo. Gamyklos dizainą rengė Vokietijos bendrovė „CAC ENGINEERING GMBH“, o pagrindiniai technologiniai įrenginiai – palyginti nauji.
Įrenginio projektinis pajėgumas yra 10 milijonų tonų naftos per metus, o 2022 m. realiai buvo perdirbta apie 6,8 mln. tonų. Įmonės struktūroje veikia ne tik naftos, bet ir dujų chemijos gamyklos, taip pat atskira įmonė „Monomer“.
Pakartotiniai smūgiai ir jų padariniai
Šis išpuolis gali turėti ilgalaikių padarinių – smūgis į ELOU-AVT-6 padalinį gali paralyžiuoti visos gamyklos veiklą. Tuo labiau, kad pernai gegužę įmonė jau patyrė dronų ataką, kurią įvykdė Ukrainos saugumo tarnybų (SSU) operatoriai.
Kiek iš tikrųjų šiuo metu veikia Salavato gamyklos įrenginiai, lieka neaišku, tačiau pasikartojančios atakos rodo aiškią tendenciją – strategiškai svarbūs Rusijos objektai yra pažeidžiami net ir toli nuo kovos veiksmų zonos.
Politinis ir ekonominis signalas
Ši ataka nėra vien tik karinis veiksmas – tai aiškus signalas, kad šiuolaikinis karas peržengia tradicinių fronto linijų ribas. Dronų technologijos leidžia taikytis į strateginius objektus bet kuriame šalies taške, o tokie smūgiai daro ne tik materialinę, bet ir psichologinę žalą.
Pramoninių centrų pažeidžiamumas skatina nerimą Rusijos verslo sluoksniuose, ypač energetikos sektoriuje, kuris jau ir taip patiria spaudimą dėl sankcijų, eksporto apribojimų bei technologijų trūkumo.
Gaisras – dar vienas ženklas kintančios karo taktikos
Užfiksuoti gaisrai, kaip ir sugriauti distiliavimo įrenginiai, primena, kad karas tapo ne tik mūšio lauko reikalas. Ekonominės žalos darymas – viena iš naujosios kartos karo formų, o tokie išpuoliai, kaip šis Salavate, gali turėti ilgalaikių pasekmių visam regionui.
Kol kas neaišku, kaip greitai „Gazprom Neftekhim Salavat“ galės atkurti veiklą. Tačiau akivaizdu viena – dronų atakos tampa vis dažnesne ir efektyvesne strategija, kurios tikslas – ne tik paralyžiuoti objektus, bet ir parodyti, kad saugios zonos Rusijoje sparčiai mažėja.
