Mokslininkai Argentinoje padarė įspūdingą atradimą, kuris suteikia naujų žinių apie paskutinius dinozaurų eros metus. Paleontologai aptiko didžiulio mėsėdžio megaraptoriaus fosilijas, o dar įspūdingiau tai, kad šis gyvūnas mirė laikydamas savo paskutinį grobį nasruose.
Tai buvo krokodilo koja, įstrigusi jo žandikauliuose ir išlikusi iki mūsų dienų. Šis atradimas atskleidžia ne tik dinozauro išvaizdą, bet ir jo gyvenimo būdą bei mitybą. Naujas dinozauras pavadintas Joakvuinraptorius, vardas suteiktas atradėjo sūnaus Joakviuino garbei.
Šis plėšrūnas gyveno Patagonijoje maždaug prieš 67 mln. metų, vos prieš pat katastrofišką asteroidą, nulėmusį masinį išnykimą. Joakvuinraptorius buvo apie septynių metrų ilgio ir svėrė bent toną. Tai dar vienas įrodymas, kad megaraptoriai buvo paskutiniai savo giminės atstovai ir išliko iki pat dinozaurų eros pabaigos.
Unikalus atradimas
Tokių radinių mokslas pažįsta labai nedaug, nes dažniausiai fosilizacijos procesui reikia daugybės atsitiktinių aplinkybių. Gyvūnas turi mirti tinkamoje vietoje, greitai būti užklotas nuosėdomis ir taip apsaugotas nuo plėšrūnų bei gamtos poveikio. Dar rečiau pavyksta rasti dinozaurą sustingusį tam tikroje pozoje ar veiksme.
Joakvuinraptoriaus atvejis unikalus, nes jis užfiksuotas pačiu valgymo momentu. Jo nasruose išliko krokodilo kaulas, rodantis, kad šis plėšrūnas tikriausiai pats medžiojo tokius gyvūnus arba pasisavindavo jų skerdenas.
Tai leidžia mokslininkams išsamiau aprašyti šių dinozaurų mitybos įpročius. Šis atradimas paskelbtas mokslo žurnale „Nature Communications“ ir laikomas vienu svarbiausių pastarųjų metų paleontologijos atradimų Pietų Amerikoje.
Megaraptorių pasaulis
Megaraptoriai yra mėsėdžių dinozaurų grupė, gyvenusi Gondvanoje, tai senajame superkontinente, kurio dalys šiandien sudaro Pietų Ameriką ir Australiją. Šių plėšrūnų fosilijų rasta daugiausia Argentinoje ir Australijoje, bet jų pėdsakai aptinkami ir kitose žemynų vietose.
Joakvuinraptorius buvo vienas iš paskutinių šios grupės atstovų. Jis gyveno drėgnoje, tropinei zonai būdingoje aplinkoje prie vandens telkinių, kur sėkmingai medžiojo krokodilus. Pasak mokslininkų, būtent megaraptoriai vėlyvosios kreidos Patagonijoje užėmė svarbiausių plėšrūnų vietą.
Skirtingai nei šiaurės Amerikoje gyvenę tiranozaurai, megaraptoriai turėjo ilgesnes kaukoles ir stiprias priekines galūnes su didžiuliais nagais. Tai darė juos itin pavojingais medžiotojais, galinčiais dominuoti vietiniuose ekosistemuose.
Mirtis su grobiu
Argentinos mokslininkai atrado nemažą dalį Joakvuinraptoriaus griaučių, tai kaukolę, galūnes, šonkaulius bei stuburo slankstelius. Analizė leidžia manyti, kad dinozauras žuvo prie upės ar ežero, galbūt netikėtai užkluptas ligos ar vidinio sužeidimo.
Jo žūtis buvo staigi, nes nasruose liko nebaigtas kąsnis. Mokslininkai svarsto, kad tai galėjo būti medžioklės akimirka, kuri baigėsi tragiškai. Toks atradimas suteikia mokslui ne tik naują rūšį, bet ir tarsi užfiksuotą momentą iš priešistorinės gyvybės.
Megaraptoriai, kaip rodo tyrimai, ilgainiui didėjo ir galėjo tapti vienais didžiausių savo laikmečio teropodų. Nors jų pasaulis baigėsi kartu su visais ne paukščių dinozaurais, Joakvuinraptoriaus istorija primena, kaip netikėtai gali būti užfiksuota gyvybės akimirka, išliekanti milijonus metų.
