Kinijos kariuomenė rado būdą atgaivinti senus naikintuvus ir paversti juos koviniais bepilotėmis skraidyklėmis. Praėjusiais metais ir šiemet viešoje erdvėje matomi pavyzdžiai iš miesto Čangčuno parodo, kad iš pažiūros pasenusios technikos galima sukurti naujas grėsmes.
Tai verčia kaimynines valstybes permąstyti gynybines strategijas ir pasirengimą naujiems iššūkiams. Ši strategija bazuojasi ne tik ant technologinio sprendimo bet ir ant skaičiaus.
Jei šiuos senus vienetus pavers dronais, kinų arsenale gali atsirasti tūkstančiai vienetų, kurie galėtų veikti bandomis ar didelio masto atakomis. Dėl to net pigus sprendimas turi didelį strateginį svorį regiono saugumui.
Apie šią idėją reiškiami ir pagyrimai už kūrybiškumą ir rimtas abejonės dėl pasekmių. Kartais paprasta idėja, keičianti eksploatacinį prietaisą į autonominę priemonę, keičia visą jėgų pusiausvyrą. Todėl svarbu suprasti kaip vyksta konversija ir kokios taktinės bei politinės pasekmės gali sekti.
Kaip vyksta konversija?
Procesas prasideda išmontuojant visas įrangas, susijusias su įgulomis ir tiesiogine kovine sistema. Išimami pilotų sėdynės ir ginklų moduliai vietoj jų montuojant autonominius valdymo blokus. Tokiu būdu klasikinis naikintuvas „J-6” tampa bepilotės misijos platforma ir gali būti valdomas nuotoliniu būdu arba vykdyti programuotą misiją.
„J-6” yra Kinijos gamintas „MiG-19” variantas kurį buvo gaminama dešimtmečiais. Šis įrenginys gali pasiekti didelį greitį ir turėti reikšmingą nuotolį lyginant su mažais komerciniais dronais. Būtent šios savybės lemia jos patrauklumą kaip „kamikadzinės“ arba atakos platformos.
Skaičius čia kertinis veiksnys. Turint apie tris tūkstančius tokių lėktuvų, galima suformuoti milžinišką bepilotę flotilę. Tokia masė vienu metu gali sudaryti neįprastą užduotį priešininkų oro gynybai.
Taktinės ir ekonominės priežastys
Paprastumas gali tapti pranašumu prieš modernesnius sprendimus. Mažesnė elektronika reiškia mažesnį pažeidžiamumą elektroninio puolimo atvejais. Be to „J-6” radarinis profilis gali būti painiojantis modernioms priešlėktuvinėms priemonėms ir priversti jas reikšti dėmesį brangesnėms grėsmėms.
Ekonominiu požiūriu toks sprendimas yra pigesnis nei masinis brangių raketų naudojimas. Štai kodėl ekspertai kaip „Shuai Hua-ming” viešai sakė, kad galingiausios balistinės raketos gali nekelti tokio susirūpinimo kaip štai tokie dronai.
Visgi yra ir ribojimų. Senos konstrukcijos aviacija negali lygiuotis naujausiems sprendimams ir operacijos pastovumas gali būti žemesnis. Nepaisant to regioninės gynybinės sistemos turi persvarstyti planus, nes potencialus priešo kiekis ir taktinės ypatybės gali reikšti naują pavojaus lygį.

