Mokslininkai šiandien žengė į naują etapą, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa ne tik pagalbininku analizuojant duomenis, bet ir kūrėju, galinčiu generuoti gyvybės formas.
Stanfordo universiteto ir „Arc“ instituto tyrėjai sukūrė virusus, galinčius naikinti bakterijas. Tai jau išbandyta laboratorijoje ir pademonstruota, kad tokie organizmai realiai veikia. Šis atradimas sukėlė diskusijų dėl jo privalumų ir pavojų.
Vieni mokslininkai mato naujas galimybes gydant antibiotikams atsparias infekcijas, kiti nerimauja dėl galimų nepageidaujamų panaudojimų. Dalis visuomenės šį įvykį vertina kaip mokslo fantastiką, tačiau tai jau tapo kasdienybės dalimi.
Tai yra akimirka, kai skaitmeninė kūryba susilieja su biologija. Šiandien klausimas skamba nebe taip, ar technologija pakeis mūsų gyvenimus, bet ar esame pasirengę priimti tokią ateitį.
„Evo“ sistema ir jos galimybės
Tyrimams pasitelkta sistema „Evo“ buvo apmokyta iš dviejų milijonų virusų genomų. Ji nesirėmė gamtos kopijavimu, o sukūrė daugiau kaip tris šimtus visiškai naujų genetinių modelių. Šešiolika jų tapo realiais organizmais, kurie sugebėjo užkrėsti bakterijas E. coli.
Mokslininkai šį procesą pavadino skaitmeninio kodo virtimu biologija. Rezultatai ne tik parodė, kad mašinos gali kurti už gyvąją gamtą sudėtingesnius sprendimus, bet ir sukėlė nerimą dėl to, kas būtų, jei ši galia būtų pritaikyta neigiamoms kryptims.
Medicinos perspektyvos
Vienas svarbiausių privalumų yra kovos su infekcijomis galimybės. Antibiotikams atsparios ligos kasmet nusineša daugybę gyvybių, o dirbtinio intelekto sukurti virusai galėtų tapti naujais tiksliniais ginklais.
Be to, tokia technologija atveria kelią genų terapijai. Virusai gali būti naudojami kaip nešėjai, perduodantys genetinę informaciją, kuri ištaiso paveldimas ligas sukeliančius defektus. Tai reikštų revoliuciją gydymo srityje.
Nepaisant galimybių, iškilo pavojų klausimas. J. Craigas Venteris pabrėžė, kad „Evo“ metodas gali būti panaudotas ne tik geriems tikslams. Jei sistema būtų mokoma su pavojingesniais virusais, pasekmės galėtų būti neprognozuojamos.
Šiuo metu ji žino tik nekenksmingus žmonėms virusus, bet teoriškai gali būti perorientuota į pavojingus. Tai primena receptų generatorių, kuris gamina saldumynus, bet gavęs kitokį rinkinį galėtų sukurti sprogmenis.
Gyvybės programavimo ateitis
Nors šiandien kalbame tik apie paprastus virusus, kompanijos jau kuria sistemas, galinčias automatizuoti kelią nuo skaitmeninio projekto iki gyvo organizmo. Tai reiškia, kad gyvenimas vis labiau tampa programuojamas.
Ši ateitis atrodo ir viliojanti, ir bauginanti. Viena vertus, galime sukurti naujas gydymo priemones, kita vertus, rizikuojame prarasti kontrolę. Technologijų galia visada turi dvi puses, todėl svarbiausia klausimas lieka tas pats, tai ar esame tam pasirengę.
