Kiekvienas, kas naudojasi internetu, žino, kaip erzina nuolat iššokantys langai su klausimu, ar sutinkame su slapukais. Šie failai leidžia stebėti mūsų veiklą ir yra svarbūs reklamos bei turinio personalizavimui.
Tačiau kasdienė praktika parodė, kad dauguma žmonių tai suvokia kaip bereikalingą kliūtį. Europos Komisija nusprendė imtis veiksmų ir pakeisti daugiau nei penkiolikos metų senumo taisykles.
2009 metais įsigaliojo direktyva, pagal kurią svetainės privalėjo gauti vartotojo sutikimą dėl slapukų. Išimtis buvo taikoma tik tiems, kurie buvo būtini paslaugoms teikti.
Nuo to laiko internetas tapo vieta, kur įėjus į puslapį reikia duoti leidimą dalintis savo duomenimis su šimtais partnerių. Rezultatas visai ne skaidrumas, o nuolatinė vartotojų frustracija.
Komisija mano, kad pasirinkimas yra svarbus, bet dabartinis modelis nebeveikia. Žmonės užverčiami šimtais parinkčių, kurias reikia atžymėti ar patvirtinti, o procesą reikia kartoti kiekviename įrenginyje ar naršant slaptuoju režimu. Todėl Briuselis žada naujus sprendimus, kurie turėtų palengvinti kasdienį interneto naudojimą.
Siūlomi sprendimai
Rugsėjį Komisijos atstovai kartu su fokus grupėmis aptarė dabartinę padėtį. Pasiūlyta idėja, tai suteikti galimybę vieną kartą nustatyti slapukų leidimus naršyklėje. Tuomet svetainės nebeprašytų sutikimo, o remtųsi vartotojo pasirinkimu. Kita galimybė yra integruoti taisykles į bendrą duomenų apsaugos sistemą, panašią į RODO, kad apsaugos lygis priklausytų nuo konkrečios svetainės pobūdžio.
Danija dar anksčiau pasiūlė visiškai atsisakyti pranešimų dėl būtinųjų slapukų ar paprastų statistikos priemonių. Tačiau reklamai ir rinkodarai skirti slapukai liktų griežtai reglamentuoti. Tokiu būdu sumažėtų nereikalingų trikdžių vartotojams, bet kartu būtų išsaugota duomenų apsauga ten, kur ji ypač svarbi.
Europos Komisija planuoja gruodį pristatyti visą paketą kaip dalį platesnės politikos. Naujosios taisyklės remsis anksčiau siūlyta, bet neįgyvendinta e. privatumo reguliacija. Šis dokumentas turėtų užpildyti spragą, kurios dabartiniai sprendimai, pavyzdžiui „Google Privacy Sandbox“, nesugebėjo uždengti.
Kova dėl slapukų, tai interesų laukas
Slapukų klausimas nėra vien techninis, tai milžiniškų interesų kova. Technologijų gigantai ir reklamos bendrovės nori kuo platesnio prieigos prie duomenų lauko, todėl sieks, kad kuo daugiau slapukų būtų laikomi „būtinaisiais“. Tuo pat metu privatumo gynėjai spaudžia institucijas riboti invazyvų sekimą ir stiprinti vartotojų teises.
Kitais metais Komisija planuoja pristatyti dar vieną iniciatyvą, tai „Digital Fairness Act“. Šis dokumentas bus orientuotas į vartotojų apsaugą nuo nesąžiningo personalizuoto turinio bei vadinamųjų tamsiųjų modelių, kurie apsunkina, pavyzdžiui, prenumeratų atsisakymą. Tokie sprendimai gali tapti būtini augant mokamų paslaugų skaičiui.
Vis dėlto tikėtina, kad priimant naujas taisykles kils pasipriešinimas. Interesų grupės sieks išsaugoti pelningą duomenų rinkimo verslą, o politikai turės rasti pusiausvyrą tarp vartotojų patogumo ir verslo poreikių. Tačiau aišku viena, kad ateityje mūsų ekranai gali tapti švaresni nuo nuolatinių sutikimų langų.
