Vokietijos kariuomenės planai išplėsti savo gynybinius pajėgumus įgauna naują pagreitį. Kaip praneša leidinys „Hartpunkt“, šalis ruošiasi suformuoti dvi naujas kovines žvalgybos brigadas, kurios bus aprūpintos sunkiąja technika. Šios brigados turėtų ženkliai padidinti Bundesvero gebėjimus reaguoti į iššūkius ir stiprinti NATO kolektyvinę gynybą.
Šios naujos struktūros – tai ne tik reakcija į geopolitinius pokyčius Europoje, bet ir aiški žinutė sąjungininkams. Kol Europa susiduria su išaugusia įtampa dėl agresyvios Rusijos politikos, Vokietija imasi konkrečių veiksmų stiprindama savo karinę parengtį. Šie pokyčiai sutampa su NATO strateginių planų atnaujinimu, kur akcentuojama greita reakcija ir žvalgybos integracija.
Tiesa, pati Vokietijos gynybos ministerija šių planų kol kas oficialiai nei patvirtina, nei paneigia. Tačiau analitikai pabrėžia, kad tokie veiksmai dera su Vokietijos pastangomis atkurti karinį potencialą ir modernizuoti savo kariuomenę.
Kokios bus naujos brigados?
Pasak leidinio „Hartpunkt“, abi planuojamos brigados bus pavaldžios korpuso lygmens vadovybei. Joms numatytos dvi pagrindinės funkcijos: flangų apsauga ir korpuso rezervų užtikrinimas. Brigados bus aprūpintos tiek bepiločiais, tiek įgulomis valdomais koviniais vienetais, įskaitant pagrindinius kovinius tankus.
Nors vienetų pavadinimai pabrėžia žvalgybinę paskirtį, jų veikimo pobūdis bus gerokai platesnis. Numatoma, kad jos galės vykdyti tiek žvalgybos, tiek puolamąsias operacijas. Brigadose derės technologinė pažanga ir klasikinė ginkluotė, tokia kaip „Leopard 2A6“ tankai, kurie yra pagrindinis Bundesvero šarvuotos technikos vienetas.
Įkvėpimo semiasi iš britų kariuomenės
Analitikai pastebi, kad Vokietijos sprendimas iš dalies primena britų armijos reformą, kai buvo pradėtos formuoti smogiamosios žvalgybos brigados su „Ajax“ kovos mašinomis. Toks modelis, kai vienetai sujungia žvalgybą su smogiamąja galia, tampa vis aktualesnis šiuolaikinio karo sąlygomis.
Šių brigadų kūrimas atspindi bendrą Vokietijos kariuomenės transformacijos kryptį – pereiti nuo klasikinės gynybinės struktūros prie lanksčios, greitai reaguojančios ir informaciniu pranašumu grįstos jėgos. Toks modelis leidžia efektyviau planuoti ir vykdyti operacijas tiek nacionaliniu, tiek NATO lygmeniu.
Bundesveras auga – žmonių vis daugiau
Pastaraisiais metais Bundesveras nuosekliai didina savo karių skaičių. Rugpjūtį buvo patvirtinta kariuomenės plėtros programa, skirta atliepti augantį piliečių susidomėjimą karine tarnyba. 2025 metų liepos 21 dienos duomenimis, aktyviojo personalo skaičius Vokietijos kariuomenėje pasiekė apie 183 100 karių. Tai daugiau nei 2000 žmonių daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Tendencijos rodo nuolatinį augimą. Dar 2024 metais Bundesveras užfiksavo rekordinį naujų šauktinių skaičių – apie 20 300, t. y. 8 proc. daugiau nei 2023 metais. Maždaug 1500 iš jų pasirinko profesinę arba šauktinių tarnybą. Tai rodo, kad visuomenė vis palankiau žiūri į karinę tarnybą ir jos svarbą.
Teritorinės gynybos stiprinimas – dar viena kryptis
Tai ne vienintelis Vokietijos kariuomenės žingsnis pastaruoju metu. Kaip anksčiau pranešė leidinys „Militarnyi“, šalyje jau buvo suformuota pirmoji teritorinės gynybos divizija, vadinama Heimatschutzdivision. Ši struktūra turės 6000 karių ir bus skirta šalies vidaus apsaugos ir mobilizacijos funkcijoms atlikti.
Teritorinės gynybos stiprinimas – tai dar viena svarbi grandis Vokietijos saugumo architektūroje. Ji papildys greitojo reagavimo ir žvalgybos pajėgas bei užtikrins šalies atsparumą netikėtiems išorės pavojams.
Kodėl šie pokyčiai svarbūs visai Europai
Vokietijos sprendimai kurti naujus karinius vienetus ir didinti kariuomenės dydį atliepia platesnį NATO saugumo kontekstą. Geopolitinė įtampa, ypač Rytų Europoje, verčia sąjungininkus imtis aktyvių veiksmų, kad užtikrintų kolektyvinę gynybą ir atgrasytų potencialius agresorius.
Brigados, orientuotos į žvalgybą ir greitą reagavimą, yra atsakas į šiuolaikinio karo realijas – dinamiškas, technologijomis grįstas konfliktus, kuriuose informacijos greitis ir judrumas lemia sėkmę.
Šie žingsniai rodo, kad Vokietija ne tik įsipareigoja ginti save, bet ir tampa vis reikšmingesniu NATO partneriu. O tai reiškia, kad visa Europa gali jaustis šiek tiek saugesnė.
