Penktadienio vakarą keli pagrindiniai Europos oro uostai patyrė didelio masto techninius trikdžius, dėl kurių buvo atšaukta daugybė skrydžių, o keleiviai įstrigo terminaluose nežinodami, kada galės tęsti kelionę. Incidento priežastimi įvardijamas kibernetinis išpuolis, nukreiptas prieš svarbiausias oro uostų veiklą palaikančias sistemas.
Įtarimai krypsta į užsienio įsilaužėlių grupes, kurių kilmė gali būti susijusi su Rusija. Dėl išpuolio labiausiai nukentėjo oro uostų keleivių registracijos ir įlaipinimo sistemos.
Šie techniniai nesklandumai paralyžiavo įprastą oro uostų darbą, o keleiviams teko laukti valandų valandas, kol sistema bus atkurta. Kai kuriose vietose teko grįžti prie senamadiško registravimo ranka, kas gerokai sulėtino visus procesus.
Vokietijos leidinys „Spiegel“ pranešė, kad informacinių technologijų paslaugų teikėjas, aptarnaujantis kelis didelius oro uostus Europoje, šiuo metu intensyviai dirba, siekdamas kuo greičiau pašalinti padarinius. Vis dėlto sklandaus darbo atstatymas gali užtrukti.
Didžiausia sumaištis kilo Briuselyje
Belgijos sostinės Briuselio oro uostas buvo vienas labiausiai paveiktų. Čia visiškai neveikė registracijos sistemos, todėl keleiviai turėjo būti aptarnaujami rankiniu būdu. Ši situacija greitai sukėlė dideles eiles ir nepasitenkinimą, ypač tarp keleivių, vykstančių į svarbius susitikimus ar turinčių persėdimus kituose miestuose.
Vietos institucijos nurodė, kad skrydžių vėlavimai kai kur siekė net 4-5 valandas, o dalis reisų buvo visai atšaukti. Aviakompanijos stengėsi kompensuoti keleiviams patirtus nuostolius, tačiau toli gražu ne visiems pavyko rasti alternatyvų keliavimo būdą.
Problemų kilo ir kituose miestuose
Panaši situacija užfiksuota ir Londono „Heathrow“ oro uoste, kuris yra vienas didžiausių Europoje. Nors oficialiai patvirtinta, kad įvykiai galėjo būti susiję su kibernetine ataka, kai kurie šaltiniai teigia, kad problemos kilo dėl bendros techninės gedimų grandinės.
Vis dėlto per pastaruosius mėnesius Jungtinė Karalystė jau kelis kartus patyrė įtartinų sistemų trikdžių, kurių kilmė, kaip manoma, galėjo būti susijusi su išorės kibernetinėmis grėsmėmis.
Berlyne, Vokietijos sostinėje, taip pat teko laikinai atjungti kai kurias sistemas, kurios buvo susijusios su tuo pačiu paslaugų teikėju, kaip ir Briuselyje. Dėl to keleivių aptarnavimas sulėtėjo, tačiau buvo išvengta visiško paralyžiaus.
Münsterio/Osnabriuko oro uoste pavyko greitai atsijungti nuo užkrėstos sistemos ir išvengti rimtesnių padarinių. Pasak vietos atstovų, budrumas ir greita reakcija padėjo sumažinti galimą žalą iki minimumo.
Kas slypi už šios atakos?
Nors oficialios informacijos apie išpuolio autorius kol kas nepateikta, pirminiai duomenys rodo, kad šaltinis gali būti susijęs su užsienio kibernetinėmis grupuotėmis. Įtariama, jog tai gali būti Rusijos hakeriai, kurie jau anksčiau yra vykdę kibernetinius išpuolius prieš įvairią
Europos infrastruktūrą – nuo energetikos tinklų iki viešųjų paslaugų sistemų. Analitikai pastebi, kad šios atakos gali būti siejamos su platesne hibridinio karo strategija, kuria siekiama destabilizuoti Vakarų šalių visuomenes ir sukelti pasitikėjimo krizę valstybinėmis institucijomis.
Toks išpuolis prieš oro uostus yra itin paveikus, nes veikia tūkstančius žmonių per labai trumpą laiką ir sukelia tiesioginę įtampą bei nepasitenkinimą.
Kaip reaguoja institucijos
Europos Sąjungos institucijos jau pradėjo tyrimą dėl šio incidento. Vokietijos ir Belgijos saugumo tarnybos glaudžiai bendradarbiauja, siekdamos nustatyti, ar išpuolis buvo koordinuotas iš vieno centro ir ar gali būti susijęs su kitais neseniai įvykusiais kibernetiniais incidentais.
Europos Komisija taip pat planuoja sušaukti neeilinį saugumo komiteto posėdį, kuriame bus aptarti papildomi infrastruktūros apsaugos žingsniai, ypač artėjant didesnių kelionių sezonui.
