Kol daugelis amerikiečių liepos ketvirtąją šventė su fejerverkais, NASA „Perseverance“ marsaeigis tą dieną skyrė kitokiems tyrinėjimams. Jis aptiko nedideles, beveik tobulai apvalias sferas Marso paviršiuje, kurios gali atskleisti senovinius planetos geologinius procesus.
Nors šios sferos primena prieš du dešimtmečius rastus „mėlynųjų uogų“ pavadinimą pelniusius mineralinius darinius, jų kilmė, sudėtis ir istorija, regis, yra visai kitokia.
Šis neįprastas atradimas praplečia mūsų supratimą apie Marsą, nes jis rodo, kad Raudonoji planeta kadaise patyrė didžiulių pokyčių, kuriuos galėjo sukelti meteoritų smūgiai arba ugnikalnių išsiveržimai.
Tiriant šias sferas, mokslininkai siekia įminti mįsles, kurios slypi po Marso paviršiumi ir galbūt net atskleisti, ar ši planeta kadaise buvo dinamiškai gyva. Beveik prieš dvidešimt metų NASA marsaeigis „Opportunity“ padarė žinomą atradimą, tai mažas, hematito mineralu praturtintas sferas, pavadintas „mėlynosiomis uogomis“, rado Meridiani lygumoje.
Dabar „Perseverance“ marsaeigis, kuris šiuo metu dirba netoli Jezero kraterio, aptiko panašios formos darinius visiškai kitoje vietovėje, neoficialiai vadinamoje „Raganų lazdyno kalva“.
Kai kurios iš šių sferų buvo įstrigusios uolienose, kitos tiesiog išsibarsčiusios paviršiuje. Ankstesniuose pranešimuose NASA mokslininkai aprašė tyrimus, atliktus vietovėje, vadinamoje „Hare įlanka“, kurioje buvo paimtas uolienos branduolys pavadinimu „Bell Island“.
Po šio etapo tyrėjai nusprendė atidžiau įvertinti sferas, rastas netoliese esančiame lauke, kurios, tikėtina, per ilgą laiką atsiskyrė nuo aplinkinių uolienų.
Technologijos leidžia pažvelgti gilyn
Tuo metu, kai Jungtinėse Valstijose vyko nepriklausomybės dienos šventė, „Perseverance“ tęsė darbą Marsui būdingomis sąlygomis. Sol 1555 dieną marsaeigis tyrinėjo smėlio plotus vietovėje, pavadintoje „Rowsell kalva“, kurioje buvo gausu šių keistų sferų.
Naudodamas savo robotinę ranką, jis iš arti analizavo objektus į pagalbą pasitelkti pažangūs vaizdo ir cheminės analizės instrumentai, tokie kaip „SHERLOC“ sistema, „WATSON“ kamera ir „PIXL“ spektrometras.
Jie leido ne tik išgauti aukštos raiškos nuotraukas, bet ir nustatyti cheminius elementus tiek pačiose sferose, tiek juos supančioje medžiagoje. Šie duomenys padeda tiksliai įvertinti, kaip šie dariniai susiformavo, ir palyginti juos su anksčiau Marse rastais pavyzdžiais.
Sferos su skirtinga kilme
Iš pirmo žvilgsnio naujosios sferos primena „Opportunity“ atrastas hematitines sferas. Tačiau jų sudėtis skiriasi iš esmės. Ankstesnės sferos, rastos Meridiani lygumoje, susidarė vandeniu prisotintame grunte, todėl buvo laikomos galimu įrodymu apie senovinį Marso vandens aktyvumą.
Šiuo atveju naujosios sferos turi bazalto sudėtį ir, tikėtina, susiformavo visiškai kitaip. Vienas iš galimų paaiškinimų, tai meteoritų smūgiai. Kai didelis meteoritas trenkiasi į planetos paviršių, jis gali ištirpdyti uolienas ir išpurkšti karštus lašus, kurie, vėsdami ore, pavirsta apvaliomis sferomis ir iškrenta aplinkoje.
Kita teorija teigia, kad jos galėjo susidaryti per senovinį ugnikalnio išsiveržimą, kai lavos lašai buvo išsviesti į orą ir atvėso, suformuodami tokią formą.
Kodėl šios sferos tokios svarbios?
Nepaisant to, kokia jų tiksli kilmė, šios sferos gali būti svarbus raktas į supratimą apie ankstyvąjį Marso laikotarpį. Jei jos susidarė dėl meteoritų smūgių, jos gali atskleisti vertingos informacijos apie tuos dangaus kūnus, kurie susidūrė su planeta, bei apie tai, kaip dažnai tokie reiškiniai formavo Marso kraštovaizdį.
Jei jos atsirado dėl vulkaninių procesų, tai rodo, kad šioje vietovėje kadaise veikė ugnikalniai, o tai reikštų, jog regionas buvo geologiškai aktyvus. Abi šios galimybės yra itin reikšmingos, nes padeda suprasti, ar Marsas kadaise buvo dinamiškai gyva planeta su intensyviais procesais, panašiais į Žemėje vykstančius.
Kiekvienas tokio tipo radinys yra mažas, bet svarbus žingsnis arčiau atsakymo į klausimą, ar Raudonoji planeta kadaise galėjo būti tinkama gyvybei. Kol kas lieka daug nežinomybės, tačiau būtent tai ir žavi. Marsas toliau stebina mokslininkus, o „Perseverance“ marsaeigio misija tęsiasi, atverdama vis daugiau paslapčių, slypinčių šios planetos paviršiuje ir po juo. Kas žino, gal šios mažos sferos taps didelio atradimo pradžia.
