Kai Ukrainos pilietis Italijoje laukia ekstradicijos į Vokietiją dėl įtarimų sabotavus „Nord Stream“ dujotiekį, energetikos ekspertas Alanas Railis tvirtina: vis daugiau įrodymų rodo ne į Ukrainą, o į pačią Rusiją.
Eksperto teigimu, tiek įvykio vieta, tiek dalyvavę kariniai vienetai ir net dujų rinkos mechanizmai rodo, jog Maskva galėjo turėti ne tik galimybes, bet ir aiškų finansinį motyvą.
Dujotiekio sprogimai 2022 metų rugsėjo 26 dieną sukrėtė tarptautinę bendruomenę, tačiau atsakomybės neprisiėmė nė viena valstybė. Po beveik trejų metų tyrimų ir kaltinimų lavinos, kaltinimai Ukrainos piliečiui vis dar kelia abejonių, ypač turint omenyje įtartiną aplinkybių sutapimą, kurį pabrėžia energetikos analitikai.
Ekspertas: sprogimų vieta ir kariniai vienetai rodo Maskvos pirštus
Tarptautinės ekspertų grupės ataskaitoje „Požeminė sumaištis“ („Underwater Mayhem“) atkreipiamas dėmesys į keletą svarbių detalių, kurios esą leidžia įtarti Rusijos vaidmenį šioje atakoje. Pirmiausia – sprogimų vietos: jos sutampa su atkarpomis, kurias statė Rusijos rangovai po to, kai Vakarų bendrovės pasitraukė dėl sankcijų.
Alanas Railis pabrėžia, kad būtent toje vietoje, kur perėmė rusų statytojai, ir įvyko pirmasis sprogimas. Be to, tuo metu aplink projektą buvo pastebėta Rusijos Baltijos laivyno 313-asis specialiosios paskirties dalinys, atsakingas už povandeninių diversijų prevenciją. Anot eksperto, sunku įsivaizduoti, kad tokio rango karinis vienetas būtų šalia atsitiktinai.
Tamsūs laivai ir palydovų duomenys
Įdomu ir tai, kad prie būsimo sprogimo vietų tuo metu buvo užfiksuoti vadinamieji „tamsieji laivai“ – jų automatinės identifikacijos sistemos buvo išjungtos, tačiau jie buvo matomi palydovų nuotraukose. Tarp jų – Rusijos tyrimų laivai, galintys vykdyti povandeninę stebėseną bei naudoti valdomus povandeninius aparatus.
Pasak Railio, šie laivai judėjo aplink būsimo sprogimo zonas, o po sprogimų net trys Rusijos laivai bandė patekti į teritoriją, tačiau buvo sulaikyti ir palydėti NATO pajėgų. Nors vienas įrodymas savaime neįrodo kaltės, visas šių aplinkybių kontekstas leidžia manyti, kad Rusija galėjo turėti ne tik motyvą, bet ir priemones įvykdyti sabotažą.
Skeptizmas dėl Ukrainos pėdsako: burlaivis, vėliava ir nepatogūs įtariamieji
Vokietijos prokuratūra palaiko versiją, kad sprogimus surengė ukrainiečių grupuotė, veikusi iš mažo burlaivio. Tačiau Railis tai vadina menkai tikėtinu scenarijumi. Pasak jo, būtų sunku tikėti, kad maža valtis galėjo per trumpą laiką, esant prastoms oro sąlygoms, pasiekti ir susprogdinti keturis skirtingus dujotiekio taškus.
Dar daugiau įtarimų kelia tai, kad viena iš įtariamųjų figūrų figūruoja Ukrainos išdavikų sąraše, o kita – gyvena Rusijoje, Krasnodaro mieste. Ekspertas kelia klausimą: ar tikrai kas nors, susprogdines Kremliaus dujotiekį, galėtų gyventi Rusijoje be pasekmių? Be to, įtariamoji komanda neva net plaukė su Ukrainos vėliava – keistas pasirinkimas slaptai operacijai.
Finansinis motyvas: kaip sprogimai sumažino Rusijos civilinę atsakomybę
Railis tvirtina, kad sprogimai dujotiekyje Maskvai buvo naudingi ne tik politiškai, bet ir finansiškai. Iki 2022 metų rudens Rusija sistemingai mažino dujų tiekimą Europai, siekdama priversti Vakarus mažinti paramą Ukrainai. Tačiau tokie veiksmai galėjo sukelti milžiniškus civilinius ieškinius dėl nutraukto tiekimo.
Sprogdinimai sudarė galimybę paskelbti „force majeure“ – nenumatytų aplinkybių atvejį, kai tiekėjas atleidžiamas nuo atsakomybės už įsipareigojimų nevykdymą. Tai padėjo Rusijai išvengti dešimčių milijardų eurų vertės kompensacijų Europos bendrovėms.
„Visa esmė – piniguose“, – tvirtina Railis. „Sabotažas leido ne tik išlaikyti aukštas dujų kainas, bet ir sumažinti teisinius nuostolius. Tai buvo išskaičiuota, ne impulsyvu.“
Ekstradicija iš Italijos – teisinis galvosūkis Vokietijai
Tuo metu pagrindinis įtariamasis Serhijus K., Ukrainos pilietis, Italijoje laukia ekstradicijos. Jo advokatai jau pranešė, kad skųs sprendimą, todėl byla gali užsitęsti metų metus. Net jei bus surengtas teismo procesas, galutinis sprendimas dėl kaltės ar nekaltumo gali taip ir neatskleisti visos tiesos.
Energetikos ekspertai ir toliau ragina žiūrėti į šią istoriją ne tik per geopolitinę prizmę, bet ir analizuoti finansinius, technologinius bei logistikos aspektus. Nors įrodymų vis dar trūksta, vis daugiau ženklų rodo, kad būtent Maskva turėjo ir motyvą, ir galimybę šią operaciją įvykdyti.
Ir nors viešai kaltinimai vis dar adresuojami Ukrainos atstovams, vis dažniau girdimi klausimai – ar tai nėra dar viena dezinformacijos operacija, nukreipianti dėmesį nuo tikrojo organizatoriaus? Viena aišku – ši byla dar ilgai liks neišspręsta ir taps derlinga dirva konspiracijos teorijoms bei spekuliacijoms.
