Rusijos piliečiai, įpratę poilsiauti Europoje, gali netrukus susidurti su dar neregėtais kelionių ribojimais. Europos Komisija svarsto galimybę visiškai uždrausti Rusijos turistams įvažiuoti į ES teritoriją. Šis žingsnis aptariamas kaip dalis 19 sankcijų paketo prieš Maskvą, kuris kuriamas siekiant sustiprinti spaudimą Kremliui dėl karo Ukrainoje.
Šiame etape svarstomi du scenarijai: rekomendacinio pobūdžio gairės valstybėms narėms dėl vizų ribojimo bei privalomas visuotinis turistinių vizų draudimas visoje ES. Jei antrasis scenarijus būtų įgyvendintas, tai reikštų griežčiausias iki šiol įvestas kelionių sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos civilius gyventojus.
Vis dėlto šiam žingsniui reikia vieningo visų 27 ES valstybių narių pritarimo. Tuo tarpu kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vengrija ar Slovakija, jau anksčiau skeptiškai vertino sankcijas Rusijai, todėl galimas aršus pasipriešinimas.
Dvi kryptys: rekomendacija arba draudimas
Pasak šaltinių iš Europos Komisijos, šiuo metu svarstomos dvi priemonės. Pirmoji būtų neįpareigojančios gairės, kuriomis Komisija raginanti valstybes nares apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams po vasaros sezono.
Ši priemonė leistų šalims lanksčiau taikyti apribojimus pagal savo sprendimą. Antroji priemonė būtų įtraukti visą turistinių vizų draudimą į 19 sankcijų paketą. Tai reikštų, kad sprendimas taptų privalomas visoms valstybėms narėms.
Tačiau šis žingsnis susidurtų su iššūkiais, nes kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Italija, Ispanija, Graikija ar Prancūzija, iki šiol gana laisvai dalino vizas rusams dėl turizmo sektoriaus svarbos jų ekonomikai.
Rekordinis rusų srautas į Europą
Pagrindinė sankcijų svarstymo priežastis – rekordinis Rusijos piliečių antplūdis į Šengeno erdvę šią vasarą. Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2024 metais daugiau nei pusė milijono rusų gavo Šengeno vizas. Tai ženkliai daugiau nei 2023 metais, nors karas Ukrainoje tuo metu jau buvo įsisiūbavęs.
Šengeno erdvė apima 26 Europos valstybes, kuriose galimas laisvas judėjimas be vidaus pasienio patikrų. Būtent šį laisvės principą kai kurios šalys Rytų Europoje dabar laiko pavojingu dėl galimų grėsmių.
Vienas ES diplomatas, kalbėdamas su „Euractiv“, teigė: „Negalime leisti, kad rusai keliautų ir pramogautų, kai tuo metu jų vyriausybė žudo ukrainiečius ir kasdien grasina mūsų saugumui.“
Nauji ribojimai diplomatams
Be turistinių vizų ribojimų, kai kurios ES šalys siūlo ir papildomas saugumo priemones. Jos nori apriboti Rusijos diplomatų judėjimą Šengeno zonoje. Tokiam siūlymui ypač pritaria Čekija, Latvija ir kitos rytinio NATO flango šalys.
Šiuo metu Rusijos diplomatai gali laisvai keliauti po Šengeno zoną, tačiau siūloma, kad jie būtų priversti likti tik toje šalyje, kurioje yra akredituoti. Taip siekiama sumažinti grėsmę, kad po diplomatine priedanga veikiantys asmenys galėtų vykdyti sabotažą ar šnipinėjimą.
Pastaraisiais metais ne kartą buvo išaiškinta, kad Rusijos diplomatai Lenkijoje, Vokietijoje ar kitose šalyse iš tikrųjų buvo žvalgybos pareigūnai.
Sankcijų paketo vilkinimas ir būsima kova
Nors iš pradžių buvo tikėtasi, kad 19 sankcijų paketas bus pristatytas trečiadienį, jis buvo atidėtas. Viena priežasčių – galimos įtampos tarp šalių dėl griežtų priemonių prieš Rusijos civilius.
Ankstesniuose sankcijų paketuose ES taikė ribojimus Rusijos bankams, energijos eksportui, oligarchams ir valdžios atstovams. Tačiau turistinės vizos iki šiol nebuvo plačiai apribotos.
Jei naujasis paketas bus patvirtintas, tai būtų rimtas posūkis ir signalas, kad ES nebesitenkina ekonominėmis sankcijomis, bet imasi veiksmų, kurie tiesiogiai paveiktų ir eilinius Rusijos gyventojus.
Kuo baigsis turistų draudimo svarstymas?
Kol kas neaišku, ar valstybės narės sugebės pasiekti vieningą susitarimą dėl visuotinio turistinių vizų draudimo. Vengrija ir Slovakija, palaikančios glaudesnius santykius su Maskva, jau yra viešai prieštaravusios kai kuriems ankstesniems ribojimams. Be jų pritarimo, bendras sprendimas nebus priimtas.
Tačiau svarbu pastebėti, kad spaudimas Komisijai ir valstybėms narėms iš rytinio flango šalių – Lenkijos, Baltijos valstybių ir Suomijos – vis stiprėja. Šios šalys ne tik tiesiogiai jaučia karo grėsmę, bet ir dažnai patiria informacines bei kibernetines atakas iš Rusijos.
Artimiausi mėnesiai parodys, ar ES pasiryžusi žengti šį ryžtingą žingsnį, ar ir toliau rinksis diplomatines formuluotes ir pusiau veikiančias priemones. Viena aišku – visuomenės nuomonė dėl Rusijos turistų buvimo Europoje tampa vis labiau nepakanti.
