Rusijos naftos sektorius atsidūrė po stipriu spaudimu po virtinės dronų atakų, nukreiptų į svarbiausius eksporto terminalus ir naftos perdirbimo gamyklas.
Dėl to šalies naftos vamzdynų monopolininkė „Transneft“ perspėjo gamintojus apie galimą būtinybę mažinti gavybą. Ši situacija išryškina, kaip smarkiai Ukraina per strateginius taikinius paveikė vieną iš pagrindinių Rusijos pajamų šaltinių.
Oficialiai Rusijos pusė visa tai vadina melagingomis žiniomis ir kaltina Vakarus informaciniu karu. Tačiau pramonės šaltiniai tvirtina: smūgiai jau turėjo reikšmingą poveikį šalies naftos sektoriaus veiklai ir artimiausiu metu šis poveikis tik stiprės.
Naftos sektorius – Rusijos ekonomikos stuburas
Per pastarąjį dešimtmetį naftos ir dujų sektorius sudarė trečdalį ar net pusę visų Rusijos federalinio biudžeto pajamų. Tai reiškia, kad šis sektorius yra ne tik ekonomikos variklis, bet ir svarbiausias Kremliaus karo Ukrainoje finansavimo šaltinis.
Todėl kiekvienas smūgis prieš naftos infrastruktūrą skaudžiai atsiliepia Maskvai. Ukrainos gynybos pareigūnai ir Rusijos pramonės atstovai teigia, kad nuo rugpjūčio Ukrainos bepiločiai jau pataikė bent į 10 naftos perdirbimo gamyklų.
Tam tikru momentu tai sumažino Rusijos perdirbimo pajėgumus net penktadaliu. Be to, buvo smarkiai apgadinti svarbūs Baltijos jūros uostai – Ust Lugos ir Primorsko terminalai.
Nors Rusijos institucijos viešai nekomentuoja nei žalos masto, nei poveikio eksportui, pramonės šaltiniai informuoja, kad „Transneft“ jau riboja naftos kompanijų galimybes saugoti naftą vamzdynų sistemoje. Taip pat perspėta, jog jei žala infrastruktūrai didės, įmonė negalės priimti tiek naftos, kiek iki šiol.
Kremlius neigia, bet pramonė ruošiasi blogiausiam
„Transneft“ paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad visi pranešimai apie galimą gavybos mažinimą yra melagingi ir kelia žalą įmonės reputacijai. Anot jų, tokios žinios esą yra Vakarų informacinio karo dalis, kuria siekiama destabilizuoti padėtį Rusijoje.
Tačiau trys pramonės šaltiniai, kalbėję su agentūra „Reuters“, tvirtina, kad „Transneft“ žodžiais netikima – gamintojams jau siunčiami aiškūs signalai ruoštis galimiems apribojimams. Jie taip pat pažymi, kad jei atakos tęsis, Rusijai, kuri sudaro apie 9 proc. pasaulinės naftos gavybos, neliks nieko kito, kaip mažinti produkciją.
Primorskas – strateginis taikinys, skaudus smūgis
Praėjusią savaitę Ukrainos dronai pirmą kartą nuo karo pradžios pataikė į didžiausią Rusijos naftos eksporto uostą Primorską. Šis objektas, galintis eksportuoti daugiau kaip 1 mln. barelių naftos per dieną, t. y. daugiau nei 10 proc. visos Rusijos produkcijos, buvo priverstas laikinai sustabdyti veiklą.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad atakos padarė didelę žalą ir pavadino smūgius prieš Rusijos naftos infrastruktūrą greičiausiai veikiančiomis sankcijomis. Primorskas savaitgalį iš dalies atnaujino veiklą, tačiau šaltiniai pažymi, kad pilnas remontas gali užtrukti.
Ankstesnės atakos prieš Ust Lugos naftos terminalą jau buvo sumažinusios Rusijos eksporto galimybes, o dabar ši grandinė silpsta dar labiau.
Rusija neturi kur saugoti perteklinės naftos
Skirtingai nei Saudo Arabija ar kiti OPEC lyderiai, Rusija neturi reikšmingų naftos atsargų saugyklų. Ši aplinkybė kelia riziką, kad esant infrastruktūros trikdžiams, gavyba turės būti ribojama ne dėl politinių sprendimų, o dėl fizinių apribojimų.
„J.P. Morgan“ bankas pažymi, kad Rusijos galimybės didinti gavybą šiuo metu yra rimtai apribotos. Tuo metu „Goldman Sachs“ išskiria, jog naftos perdirbimo gamyklų prastovos taip pat mažina gavybos apimtis dėl perteklinės žaliavos kaupimosi.
OPEC+ planai ir realybė – vis didesnis atotrūkis
Pagal naujausią OPEC+ susitarimą, Rusijos naftos kvota šį mėnesį turėjo augti iki 9,449 mln. barelių per dieną. Tačiau dėl infrastruktūros pažeidimų šio plano gali būti nepavyks laikytis. Be to, jei smūgiai prieš perdirbimo gamyklas kartosis, o saugyklos perpildys, gavyba neišvengiamai bus stabdoma.
Nepaisant Vakarų sankcijų, Rusijai iki šiol pavyko perorientuoti naftos eksportą į Aziją, kur pagrindiniais pirkėjais tapo Indija ir Kinija. Tačiau net ir Azijos rinkoms gali nepakakti, jei Rusija tiesiog neturės fizinės galimybės pristatyti produkcijos dėl infrastruktūros trūkumų.
Ukrainos taktika – naujos kartos sankcijos?
Ukrainos bepiločių naudojimas prieš strateginius energetikos taikinius laikomas naujos kartos ekonominiu ginklu. Vietoje tradicinių sankcijų, kurios dažnai būna lėtos ir sunkiai įgyvendinamos, smūgiai dronais suteikia tiesioginį poveikį: trukdo gamybai, mažina eksportą, verčia kaupti nuostolius.
Tai iš esmės keičia karo eigą ne tik fronto linijoje, bet ir ekonominiame fronte. Kuo daugiau pramonės objektų bus paralyžiuota, tuo didesnis bus spaudimas Kremliui ieškoti sprendimų ir galbūt grįžti prie derybų stalo.
Tuo metu Serhijus K., kuriam gresia ekstradicija dėl įtariamų „Nord Stream“ sprogdinimų, savo byloje tęsia kovą. Bet Ukrainos veikla prieš Rusijos naftos infrastruktūrą vyksta jau atvirai ir, panašu, dar ilgai liks vienu iš svarbiausių karo elementų.
