Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis pareiškė, kad Rusija sąmoningai naudojo tuščius dronus, įskriejusius į Lenkijos oro erdvę, norėdama patikrinti NATO reakciją, tačiau tuo pat metu vengdama tiesioginio karo paskelbimo.
Anot diplomato, tai buvo kruopščiai apskaičiuotas manevras, skirtas eskaluoti situaciją be atviro konflikto. Ši provokacija įvyko po to, kai apie 20 bepiločių orlaivių pažeidė Lenkijos sieną. Dalis jų nešė sprogmenis, tačiau, kaip nurodo Sikorskis, įdomu tai, kad visi buvo tušti.
Šis išpuolis sukėlė diskusijų bangą dėl NATO šalių pasiruošimo reaguoti į panašias grėsmes. Tai – pirmas kartas per pastaruosius dešimtmečius, kai Lenkija pareiškė esanti arčiausiai karo nuo Antrojo pasaulinio laikų.
Rusijos taktika – didelė provokacija be realios karo deklaracijos
Radosławas Sikorskis, kalbėdamas britų žiniasklaidai Kijeve vykusios „Yalta European Strategy“ konferencijos užkulisiuose, pabrėžė, kad Rusijos dronų skrydis į Lenkijos oro erdvę buvo ne atsitiktinumas, o strateginis testas.
Tai buvo bandymas suprasti, kiek agresijos gali būti toleruojama nesulaukus NATO atsako pagal 5-ąjį straipsnį. Lenkijos oro gynybos pajėgos sulaukė kritikos, nes iš visų bepiločių numušta tik trys ar keturi, tačiau kariuomenė paaiškino, kad prioritetas visada skiriamas žmonių saugumui, o ne kiekvienam orlaiviui.
Sikorskis pabrėžė, kad šiuo atveju žmonės nenukentėjo, o turtui padaryta žala buvo minimali. Ukrainoje, pasak jo, toks atvejis būtų laikomas visiška sėkme. Lenkijos vyriausybė neabejoja, kad tai – koordinuotas ir tyčinis išpuolis. Ministras nepatikėjo versija, kad 19 dronų atsitiktinai nuklydo nuo kurso – vienas ar du – gal. Devyniolika per septynias valandas – tikrai ne, kalbėjo jis.
NATO sureagavo: pasienyje startuoja „Rytų Sargyba“
Po išpuolio NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ir JAV oro pajėgų generolas Alexusas Grynkewichas paskelbė apie naują operaciją „Eastern Sentry“. Ši iniciatyva skirta stiprinti Lenkijos rytinę sieną ir parodyti aiškią žinutę – Aljanso sienos yra neliečiamos.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas incidentą pavadino pavojingiausiu momentu nuo Antrojo pasaulinio karo ir inicijavo NATO sutarties 4-ojo straipsnio aktyvavimą, kviesdamas sąjungininkus į konsultacijas dėl saugumo grėsmės.
Tuo pat metu Rusijos ambasadoriai daugelyje Europos sostinių buvo iškviesti „ant kilimėlio“, o Lenkija sulaukė ginkluotės pagalbos pažadų iš Nyderlandų, Švedijos ir Čekijos.
Ukraina siūlo pagalbą Lenkijai: dabar jau jie moko NATO
Šis incidentas paskatino Ukrainą pasiūlyti Lenkijai pagalbą mokant jos oro gynybos pajėgas kovoti su dronais. Pasak Sikorskio, ukrainiečiai turi geresnę įrangą ir naujesnę, gyvu frontu patikrintą patirtį kovojant su Rusijos technika. Mokymai vyks NATO mokymų centre Lenkijoje, vengiant karių siuntimo į Ukrainą.
Tai, pasak ministro, parodo naują realybę – Vakarų šalys turi mokytis iš ukrainiečių, o ne atvirkščiai. Viešoji nuomonė Vakaruose, anot jo, privalo suvokti šį pokytį: dabar nebe NATO moko, kaip gintis nuo Rusijos – tai daro Ukraina.
Tiesa, kartu su pagalba plinta ir dezinformacija. Rusijos socialiniuose tinkluose fiksuojama dešimtys komentarų, kaltinančių Ukrainą, esą ši suorganizavo išpuolį siekdama įtraukti Lenkiją į karą. Tokie bandymai destabilizuoti nuotaikas Vakaruose tampa vis agresyvesni.
Nauja eskalacijos banga: Lenkijoje vėl skamba sirenos
Po trečiadienio įvykių, šeštadienį Lenkijos oro pajėgos vėl buvo pakeltos dėl grėsmės iš vakarų Ukrainos. Buvo uždarytas Liublino oro uostas, o gyventojai gavo įspėjamuosius pranešimus. Tą pačią dieną Rusijos dronas pažeidė ir Rumunijos – kitos NATO šalies – oro erdvę. Bukareštas pasmerkė šį veiksmą, o ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas taip pat pareiškė protestą.
Kol Rusija tikrina Aljanso kantrybės ribas, NATO pradeda veikti realiai – stiprindama savo rytinį flangą ir ruošdamasi vis sunkiau prognozuojamam karinio konflikto scenarijui.
Ką tai reiškia Lenkijai ir visam Aljansui?
Incidentas su dronais rodo, kad Rusijos provokacijos jau vyksta tiesiai NATO teritorijoje. Tai ne tik simbolinis, bet ir praktinis signalas – Rusija testuoja Vakarų ryžtą. Lenkija, būdama viena iš fronto linijos valstybių, tampa svarbiu NATO atsako tašku. O tokie bandymai, kaip šis su „netikrais“ dronais, gali būti tik įžanga į naujas provokacijas.
Sikorskis aiškiai sako – jei būtų buvę aukų, reakcija būtų buvusi žymiai griežtesnė. Tad nors šį kartą Rusijai pavyko išvengti atviro konflikto, kitą kartą pasekmės gali būti visai kitokios. Šiuo metu NATO turi nedelsti – ne tik stiprinti gynybą, bet ir aiškiai parodyti, kad net „netyčiniai“ išpuoliai nebus toleruojami.
