Liepos 2-ąją 2025 metais astronomai užfiksavo įvykį, kuris pribloškė net labiausiai patyrusius mokslininkus. Galingas gama spindulių pliūpsnis, pavadintas „GRB 250702B“, truko ne sekundes ar minutes, kaip įprasta, o visą parą. Tai ne tik ilgiausiai stebėtas tokio tipo reiškinys per visą istoriją, bet ir pirmasis, kuris, atrodo, pasikartojo.
Gama spindulių pliūpsniai (GRB) yra pačios galingiausios visatos eksplozijos, išskiriančios daugiau energijos per kelias akimirkas nei Saulė per visą savo gyvenimą. Jie paprastai įvyksta tik vieną kartą, nes sprogimo šaltinis paprasčiausiai nebeišgyvena.
Todėl šis pasikartojęs signalas prieštarauja visiems žinomiems moksliniams modeliams. „Per 50 metų GRB stebėjimų dar nesame matę nieko panašaus“, sako astrofizikas Antonio Martin Carilas iš Dublino universiteto koledžo.
Kas paprastai sukelia GRB?
Iki šiol mokslininkai manė, kad yra du pagrindiniai mechanizmai. Pirmasis, tai milžiniškos žvaigždės branduolio žlugimas, kai ji virsta juodąja skyle. Tokiu atveju susidaro ilgalaikiai pliūpsniai, trunkantys ilgiau nei dvi sekundes. Antrasis, tai dviejų neutroninių žvaigždžių susidūrimas, dėl kurio susidaro trumpi, vos akimirką trunkantys pliūpsniai.
„GRB 250702B“ neatitiko nė vieno iš šių scenarijų. NASA kosminis teleskopas „Fermi“ užfiksavo jį net tris kartus per kelias valandas, o tai reiškia, kad spinduliavimas buvo pasikartojantis ir pulsuojantis. Be to, rentgeno observatorija „Einstein Probe“ parodė, kad šaltinis skleidė signalus dar beveik parą prieš pirmąjį gama spindulių protrūkį.
Keista galaktika ir dar keistesni paaiškinimai
Iš pradžių astronomai manė, kad šaltinis yra mūsų Paukščių Take, nes jis buvo toks ryškus. Tačiau pažvelgus į dangų su „Hubble“ ir „Very Large Telescope“, paaiškėjo, jog reiškinys kilo iš tolimesnės, neįprastos formos galaktikos, kuri atrodo tarsi padalinta į dvi dalis.
Kas sukėlė šį reiškinį, dar neaišku. Galbūt tai buvo masyvios žvaigždės, apie 40 kartų didesnės už Saulę, mirtis, kurios metu tam tikra medžiaga toliau maitino centrinį variklį. Kitas variantas yra vadinamasis „potvyninis“ ardymo įvykis, kai juodoji skylė sudrasko žvaigždę.
Tačiau šiuo atveju reikėtų labai neįprastos žvaigždės ir dar keistesnės juodosios skylės, vadinamosios tarpinės masės juodosios skylės, kurių egzistavimą mokslininkai seniai bando įrodyti.
Kas laukia toliau?
Pirmasis uždavinys yra nustatyti, kiek toli yra galaktika, iš kurios kilo šis reiškinys. Tik tada bus galima tiksliai apskaičiuoti jo ryškį ir energijos kiekį. Šie duomenys padės suprasti, kokia jėga slypėjo už šio įvykio.
„Mes dar nesame tikri, kas tai buvo, ir galbūt niekada iki galo nesužinosime“, pripažįsta A. Carilas. „Tačiau šis atradimas yra didžiulis žingsnis siekiant suprasti vieną iš paslaptingiausių ir įdomiausių objektų kosmose.“
