Naujasis „iPhone Air“ sukėlė daug diskusijų. Šis modelis yra itin plonas ir atrodo lyg iš senųjų „Apple“ laikų, kai estetika buvo iškelta aukščiau už praktiškumą. Tačiau toks pasirinkimas dažnai reiškia, kad kažko teks atsisakyti.
Per pastaruosius metus jau matėme, kaip „Apple“ eksperimentavo su dizainu, kartais prarasdama patikimumą ar patogumą. Buvo nepatikimos klaviatūros, įkaistantys „MacBook“ kompiuteriai ar telefonai, kurie linko kišenėje. Dabar panaši istorija kartojasi.
Kad „iPhone Air“ būtų vos 5,64 mm storio, teko atsisakyti ne vieno svarbaus elemento. Nors dar reikia laiko, kol vartotojai pajus visus kompromisus, jau dabar aišku, kad jų yra nemažai. Apžvelkime pagrindinius pokyčius.
Mažesnė baterija ir ekrano dydžio apribojimai
Svarbiausias dalykas, kuris krito aukojant plonumui, yra baterija. „iPhone Air“ turi 3 149 mAh talpos akumuliatorių, kai tuo tarpu paprastas „iPhone 17“ siūlo 3 692 mAh, o „Pro Max“ net iki 5 088 mAh. Tai reiškia trumpesnį veikimo laiką vienu įkrovimu ir lėtesnį įkrovimą.
Norint pasiekti 50 proc. įkrovą, „Air“ prireiks pusvalandžio, kai kiti modeliai tai padaro per 20 minučių. Tai ypač jaučiasi tiems, kurie telefonu naudojasi intensyviai.
„iPhone Air“ ekranas siekia 6,5 colio, tai mažiau nei 6,7 ar 6,9 colių ekranai kituose modeliuose. Tai galėjo nulemti konstrukciniai apribojimai, nes telefonas pagamintas su titano rėmu, kuris yra itin plonas.
Tikėtina, kad pasirinkus didesnį ekraną, atsirastų lankstumo problemų. Kol nebus atlikti pirmieji lenkimo testai, ši hipotezė išliks nepatvirtinta, bet jau dabar matyti, kad ekranas yra kompromisas.
Pagrindinė kamera
Nors „iPhone Air“ kainuoja nemažai, jis turi tik vieną pagrindinę kamerą. Tai yra tas pats modulis kaip paprastame „iPhone 17“, tačiau jis nusileidžia Pro versijoms. Jis naudoja mažesnį jutiklį ir nepalaiko tokių funkcijų kaip „ProRes“ ar „Apple Log 2“.
Be to, nėra ir „LiDAR“ jutiklio, kuris padeda fokusuoti, kurti tikslesnius portretus ar net skenuoti objektus.
Kamera suteikia tik 2x priartinimą be kokybės praradimo. Toliau naudojamas skaitmeninis priartinimas, kuris neišvengiamai blogina vaizdą. Kai kurie konkurentai bent jau turi itin didelės raiškos pagrindinį jutiklį, leidžiantį išgauti geresnes nuotraukas net ir be atskiro teleobjektyvo, tačiau „iPhone Air“ šio privalumo neturi.
„Ultra“ plačiakampės kameros trūkumas
Daugelis galbūt nenaudoja plačialapes kameros kasdien, tačiau ji suteikia unikalią perspektyvą. Be to, „iPhone“ modeliuose ji dažnai naudojama makro nuotraukoms. Ši galimybė „iPhone Air“ buvo paaukota, tad fotografijos galimybės smarkiai sumažėjo.
Apple teigia, kad „iPhone Air“ turi „Pro“ lygio procesorių, tačiau kol kas detalių trūksta. Žinoma tik tai, kad šis modelis turi 12 GB atminties, kai paprastas „iPhone 17“ 8 GB. Ar tai suteikia didesnę spartą realiame naudojime, dar reikės įsitikinti, tačiau pavadinimas „Pro“ atrodo daugiau kaip rinkodaros žingsnis nei reali nauda.
USB jungties ribotumai bei garsas
Pro modeliai gali naudoti USB-C jungtį ne tik krovimui, bet ir didelės spartos duomenų perdavimui ar net filmavimui tiesiai į išorinę atmintį. „iPhone Air“ šios galimybės neturi, todėl profesionalams, kurie dirba su vaizdo įrašais, jis tampa ribotas. Vidinės atminties išplėtimas kainuoja brangiai, tad čia vartotojai gali pasigesti lankstumo.
Dar vienas kompromisas yra stereo garso nebuvimas. „Air“ turi tik vieną garsiakalbį viršuje. Apatiniame krašte vietos tiesiog neužteko. Tai daro garso patirtį kuklesnę, ypač žiūrint filmus ar klausantis muzikos be ausinių.
Apsauginiai bamperiai
Įdomu tai, kad „Apple“ pristatė specialius bamperius, skirtus būtent šiam modeliui. Nors titanas yra tvirtas, itin plonas korpusas kelia nerimą dėl atsparumo kritimams. Todėl papildoma apsauga tampa beveik privaloma. Tai primena ankstesnius „Apple“ laikus, kai reikėjo pirkti priedus norint išvengti konstrukcinių problemų.
„iPhone Air“ yra technologinis eksperimentas, kuriame grožis buvo iškeltas aukščiau už funkcionalumą. Jis atrodo įspūdingai plonas, tačiau už tai tenka brangiai sumokėti. Mažesnė baterija, ribotos kameros galimybės, vienas garsiakalbis ir kitų patogumų nebuvimas kelia klausimų, ar šis kompromisas vertas. Vartotojams teks apsispręsti, kas jiems svarbiau, dizainas ar pilnavertės galimybės.
