Kai Lenkijos oro erdvėje rugsėjo 10 dieną sudužo keli Rusijos dronai, Ukrainos analitikai iš karto ėmė analizuoti, kaip šiems bepiločiams pavyko nuskristi tokį didelį atstumą. Paaiškėjo, kad tam buvo naudoti specialiai pritaikyti papildomi degalų bakai. Dronai, iš pradžių laikyti riboto nuotolio įrenginiais, šį kartą pasirodė esantys daug pavojingesni ir labiau išplėtotos konstrukcijos.
Remiantis Ukrainos karinių technologijų ekspertais, Rusijos pusė pakeitė standartinį drono „Gerbera“ modelį, kad šis galėtų pasiekti NATO šalių teritoriją. Papildomi degalų bakai įmontuoti nosies srityje, o tai leido padvigubinti skrydžio atstumą. Nors Maskva neigė, kad dronai galėjo pasiekti Lenkijos sieną, faktai rodo priešingai.
Dronų sudužimo vietose Lenkijoje buvo rasti ne tik nuolaužų fragmentai, bet ir unikalūs degalų bakai iš lankstaus polimerinio audinio. Jie lengvi, atsparūs vibracijai ir dažnai naudojami karinėje bepiločių technikoje. Dėl jų „Gerbera“ tapo pavojingu įrankiu net ir Lenkijos gilumoje.
Kaip pasikeitė Rusijos dronų galimybės
Iki šiol laikyta, kad „Gerbera“ tipo dronai gali skristi iki 700 kilometrų. Tačiau realybė parodė, kad tai buvo tik standartinė versija. Nauji modeliai turėjo papildomą degalų baką, įtaisytą priekyje. Tokie bakai padaryti iš daugiapluoščio polimerinio audinio, kuris sulankstomas, todėl neužima daug vietos ir nesudaro papildomo svorio.
Papildomų degalų dėka dronai galėjo pasiekti Lenkiją per Baltarusiją. Šis sprendimas smarkiai padidino jų skrydžio nuotolį ir apėjo kai kuriuos NATO oro gynybos sprendimus, ypač naktį arba žemame aukštyje.
Ukrainos analitikai, kurie tyrinėjo sudužusių dronų konstrukciją, nurodė, kad jie yra pagaminti iš putų polistireno – pigios ir lengvos medžiagos, kuri taip pat leidžia juos greitai gaminti masiniu būdu. Tai padarė „Gerbera“ itin patraukliu pasirinkimu, kai reikia atlikti plataus masto atakas su minimaliomis sąnaudomis.
Maskva neigia, bet įrodymai kalba patys už save
Rusijos gynybos ministerija po incidento paskelbė, kad neturėjo jokio tikslo pažeisti Lenkijos oro erdvę. Anot jų, naudojami dronai nėra pajėgūs skristi iki NATO sienų. Vis dėlto faktai šį teiginį paneigia. Ukrainos pusė pateikė fotofiksaciją ir analizę, kurioje aiškiai matomi papildomi bakai bei skrydžių trajektorijos.
Be to, paaiškėjo, kad pirmą kartą tokio tipo dronai buvo numušti virš NATO teritorijos dar rugpjūčio 10 dieną, kai jie taip pat skrido per Baltarusiją. Tuomet juos perėmė Nyderlandų F-35 naikintuvai. Tai buvo signalas, kad dronai buvo sąmoningai nukreipti į Vakarus ir turėjo tikslą pažeisti saugumo ribas.
NATO šalių reakcija: Lenkija perspėta, bet kiek pavėluotai
Po paskutinio incidento Baltarusijos generalinis štabas pranešė Lenkijai, kad per jos oro erdvę praskris dronai. Tai reiškia, kad dronų judėjimas nebuvo atsitiktinis ir tam buvo pasiruošta. Vis dėlto perspėjimas atėjo per vėlai, kai keli bepiločiai jau buvo nukritę Lenkijos teritorijoje.
Lenkijos gynybos struktūros ėmėsi veiksmų – pradėjo ieškoti nuolaužų, analizavo jų konstrukciją, o taip pat aktyvino oro gynybos sistemas prie rytinės sienos. Dronai buvo numušti virš teritorijų netoli Mniškų, taip pat kitose vietose netoli Zamoščo ir Lublino.
Kokios grėsmės slypi už šių dronų?
„Gerbera“ laikoma rusiška adaptacija Irano gamybos dronui „Shahed-136“. Tai yra klajojantis šaudmuo, kurio tikslas – pasiekti taikinį, išlaikant kuo mažesnį aptikimo lygį. Įdomu tai, kad nors jų konstrukcija primityvi, jie labai efektyvūs, kai naudojami masiškai ir sukurti specialiai ilgiems skrydžiams.
Jų naudojimas NATO šalyse iškelia svarbų klausimą apie kolektyvinę gynybą ir technologijų lenktynes. NATO narės, tokios kaip Lenkija, priverstos stiprinti radarų tinklą, efektyvinti oro gynybos atsaką ir koordinuoti veiksmus su sąjungininkais. O tokie incidentai, kaip rugsėjo 10 dieną, tampa precedentu galimiems tolimesniems išpuoliams.
Kas toliau? Dronų era įgauna pagreitį
Pasaulis keičiasi – nuo tankų ir raketų pereinama prie mažesnių, bet efektyvių karinių sprendimų. Dronai tampa pagrindiniu žvalgybos, atakos ir dezinformacijos įrankiu. Rusijos taktika su papildomais degalų bakais rodo, kad ši technologija gali būti sparčiai pritaikyta naujiems karo tikslams.
Lenkijos saugumo pajėgos jau planuoja ilgalaikes investicijas į dronų perėmimo technologijas, o NATO ruošia naujus scenarijus gynybos planuose. Visa tai rodo, kad bepiločiai orlaiviai išlieka ne tik technologine naujove, bet ir tiesiogine karine grėsme Europos širdyje.

