Pirmieji keturi 2025 metų mėnesiai Baltijos oro erdvei atnešė netikėtų grėsmių – beveik 123 tūkst. skrydžių patyrė navigacijos signalų trikdžius, kurie, kaip nustatyta, buvo susiję su Rusijos veikla. Apie tai paskelbta naujausioje Baltijos šalių ataskaitoje, pateiktoje Tarptautinei civilinės aviacijos organizacijai (ICAO).
Skrydžių sutrikimai paveikė ir Lenkijos oro erdvę, o kai kuriais atvejais pilotams teko grįžti prie senosios navigacijos – popierinių žemėlapių. Trikdžių mastas auga kartu su įtampa tarp Rusijos ir Europos Sąjungos, ypač po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.
Vien balandžio mėnesį vidutiniškai daugiau nei ketvirtadalis visų skrydžių virš Baltijos šalių teritorijos susidūrė su GPS sutrikimais. Tai jau tampa kasdienybe, o situacija kelia rimtą nerimą aviacijos saugumo srityje.
Švedija: trikdžiai atsekami iki Rusijos
Švedijos valstybinis transliuotojas SVT pranešė, kad vietos institucijoms pavyko atsekti, jog daugelis trikdžių sklinda iš Rusijos teritorijos. Švedijos transporto agentūros aviacijos skyriaus vadovas Andreasas Holmgrenas situaciją apibūdino kaip rimtą.
„Matome, kad tokių incidentų vis daugėja. Tai reiškia, kad problema nėra laikina – tai jau sisteminis pavojus visam regionui“, – teigė jis SVT eteryje. Duomenys iškalbingi: 2023 metais buvo fiksuoti vos 55 navigacijos trikdžiai, o 2025 metais – jau 733. Ir tai tik registruoti atvejai.
GPS ataka prieš Europos Komisijos vadovę
Vienas iš labiausiai išgarsėjusių incidentų įvyko vos prieš mėnesį, kai dėl įtariamo Rusijos trikdymo buvo išjungta GPS sistema orlaivyje, kuriuo skrido Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Pilotams teko nutupdyti lėktuvą Plovdive (Bulgarija) naudodamiesi popieriniais žemėlapiais, nes navigacijos prietaisai tapo neveiksmingi.
Šis incidentas įvyko vizito po rytines Europos Sąjungos valstybes metu – Lenkiją, Bulgariją, Rumuniją – kurios laikomos svarbiausiais regioniniais barjerais nuo galimos Rusijos karinės ekspansijos. Bulgarijos valdžia atvirai nurodė Maskvą kaip atsakingą už tą ataką, o Europos Sąjunga sureagavo nedelsdama.
Reakcija iš Briuselio – papildomi palydovai
Europos Sąjungos gynybos komisaras Andrius Kubilius pareiškė, kad į tokius veiksmus bus atsakyta konkrečiai – planuojama paleisti papildomus palydovus žemojoje Žemės orbitoje. Jie padės ne tik aptikti panašias atakas, bet ir sumažins jų poveikį navigacijos sistemoms.
Pasak jo, stipresnė infrastruktūra leis laiku identifikuoti trukdžius bei užtikrinti, kad tiek civilinė aviacija, tiek kiti transporto sektoriai liktų apsaugoti.
Tai nėra tik aviacijos klausimas – GPS trikdžiai paveikia ir krovinių logistiką, greitąją pagalbą, pasienio apsaugą. Todėl sprendimai dėl naujos palydovų grupės tampa ne technologiniu, o geopolitiniu atsaku.
Kas yra GPS trikdymas ir kodėl tai pavojinga?
GPS trikdymas – tai radijo signalų slopinimas arba imitavimas, kuris trukdo navigacijos įrangai gauti tikslią vietos informaciją. Trikdžiai gali būti laikini, bet net ir kelių minučių klaida gali tapti kritiška nusileidimo ar manevravimo metu.
Specialistai pabrėžia, kad dažnai net ir išskridus iš trikdomos teritorijos, sistemos neveikia dar kurį laiką – programinė įranga turi atsistatyt, atsinaujinti. Tai kelia grėsmę ne tik keleivių saugumui, bet ir visai logistikos grandinei.
Be to, GPS duomenys plačiai naudojami ir karinėse operacijose, todėl bet koks signalų destabilizavimas gali turėti neprognozuojamų pasekmių.
Politinė žinutė ar naujos kartos agresija?
Kai kurie analitikai šią situaciją vertina ne kaip techninę provokaciją, bet kaip naują hibridinio karo formą. GPS trikdymas – ne tiesioginis puolimas, tačiau jo poveikis realus: tai trukdo judėjimui, kelia chaosą, provokuoja klaidas.
Baltijos šalys, Lenkija ir Švedija tampa šio konflikto priekinėmis linijomis. Nuolat fiksuojami navigacijos trikdžiai – tai tarsi pulsas, rodančios augančios įtampos ritmą.
Panašu, kad šis karas vyksta ne tik fronte ar diplomatinėje erdvėje, bet ir danguje. Ir kiekvienas GPS sutrikimas tampa nauju priminimu, jog geopolitinė ramybė regione vis dar trapus dalykas.
