Tą naktį, kai virš Ukrainos lijo raketomis ir dronais, bent vienas bepiločių orlaivių pasiekė Lenkijos teritoriją. Apie tai beveik niekas nekalbėjo garsiai, tačiau informacija iš monitoringą vykdančių kanalų ir Lenkijos kariuomenės leidžia daryti aiškias išvadas – šis skrydis tikrai įvyko, o apie jį oficialiai paskelbta tik fragmentiškai.
Dronas įskrido iš Ukrainos pusės ir, nors Lenkijos naikintuvai pakilo į orą, apie jo numušimą nepranešta. Tokia situacija kelia rimtų klausimų tiek saugumo tarnyboms, tiek visuomenei. Nepaisant suaktyvėjusio lenkų oro erdvės stebėjimo, orlaivis pradingo be žinios.
Tai ne pirmas atvejis, kai Rusijos dronai pasiekia Lenkijos teritoriją – ir, regis, tikrai ne paskutinis. Visa tai įvyko tuo metu, kai Rusija vykdė vieną didžiausių oro puolimų prieš Ukrainą nuo karo pradžios. Dalis dronų ir raketų skrido itin arti pasienio, o kai kurie – akivaizdžiai jį peržengė. Ši žinia kelia didelį nerimą ne tik Lenkijai, bet ir visam regionui.
Lenkijos oro erdvę pasiekęs dronas
Rugsėjo 7 dieną apie 1 valandą 13 minučių nakties dronas iš Voluinės srities skrido Lenkijos link ir pasuko Zamoščo miesto (Liublino vaivadija) kryptimi. Apie 1 valandą 41 minutę buvo užfiksuotas padidėjęs Lenkijos karinių oro pajėgų aktyvumas tame regione, kur galėjo būti dronas. Tiesa, po to informacija nutrūko – maršrutas nebuvo toliau stebimas.
Labai tikėtina, kad bepiločio maršrutas nusidriekė už Ukrainos priešlėktuvinės gynybos ribų, arba jis nukrito jau Lenkijos teritorijoje. Apie jokį numušimą ar aptiktas nuolaužas kol kas niekas nepranešė. Tačiau aplinkybė, kad dronas išbuvo oro erdvėje daugiau nei 30 minučių ir įskriejo keliasdešimt kilometrų į šalies gilumą – signalas, kurio ignoruoti nevalia.
Reakcija iš Lenkijos kariuomenės pusės
Apie 2 valandą 6 minutės nakties Lenkijos kariuomenės operatyvinis štabas patvirtino, kad suaktyvinta tiek nacionalinė, tiek sąjungininkų aviacija. Buvo pranešta apie sausumos priešlėktuvinės gynybos ir radarų sistemų perėjimą į aukščiausią parengties lygį.
Pareigūnai patikino, kad situacija nuolat stebima, o visi atsakingi padaliniai pasiruošę reaguoti be jokios delsos. Tačiau oficialiai nepateikta jokių žinių apie tai, ar bepiločio skrydis buvo sustabdytas. Tai reiškia tik viena – jis galėjo saugiai nusileisti arba sudužti kur nors Lenkijoje.
Pasibaigus Rusijos smūgiams prieš Ukrainos miestus apie 17 valandą tą pačią dieną Lenkijos ir sąjungininkų lėktuvai nutraukė patruliavimą oro erdvėje. Tačiau tai nesumažino klausimų, kodėl bepiločio likimas taip ir liko neaiškus.
Ne pirmas ir ne vienintelis atvejis
Tai nėra pirmas kartas, kai Rusijos bepiločiai įskrenda į Lenkijos oro erdvę. Rugpjūčio pabaigoje vienas iš „Shahed“ tipo dronų praleido ore virš Lenkijos daugiau nei dvi valandas, kol galiausiai nukrito. Maršrutas, kurį įveikė nuo sienos iki Osinų kaimo, kur rasta nuolaužų, siekė apie 200 kilometrų tiesia linija.
Rugsėjo pradžioje netikras „Gerbera“ tipo dronas sudužo netoli Maidano Selcie kaimo, vos už 50 kilometrų nuo sienos su Ukraina. Buvo rasti nuolaužos su numeriu YY 31334 – būdingas šio tipo modeliui. Lenkijos gynybos ministerija patvirtino, kad tai nebuvo karinis aparatas. Anot jų, jis greičiausiai naudotas kontrabandai.
Rizika lieka aukšta
Akivaizdu, kad Rusijos dronų buvimas Lenkijos teritorijoje tampa pavojingu reiškiniu. Net jei jie nėra ginkluoti, jų pasirodymas kaimyninių valstybių oro erdvėje gali sukelti rimtas pasekmes – nuo incidentų iki diplomatinės įtampos.
Nors pareigūnai pabrėžia, kad veiksmai kontroliuojami, faktas lieka faktu: viena iš didžiausių Europos sąjungininkių šiuo metu nėra visiškai apsaugota nuo bepiločių oro transporto priemonių keliamo pavojaus.
Kol kas Lenkija neskelbia apie jokių oficialių protestų ar atsakomųjų veiksmų, tačiau artimiausiomis dienomis galima tikėtis daugiau informacijos apie rugsėjo 7-osios nakties įvykius. Aišku viena, kai dronai skrenda per sienas, pavojus jaučiamas ne tik karo zonoje.
