Tujos yra laikomos gana nereikliomis sodo gyventojomis, tačiau rudenį net ir joms reikia papildomo dėmesio. Dažnai jos auga tiesiog kaip gyvos tvoros, žaliuoja ištisus metus, o jų priežiūra – minimaliai varginanti. Dėl šios priežasties daugelis sodininkų jas paprasčiausiai pamiršta.
Ši klaida gali brangiai kainuoti. Rugsėjis – paskutinis metas, kada galima padaryti viena labai svarbų darbą. Jei tai bus praleista, šios visžalės spygliuočių augalų karalienės pavasario gali ir nesulaukti. Prieš šalčius jos turi būti pasiruošusios, kitaip net ir suaugusios tujos nebeatlaikys.
Svarbiausia – netempti gumos. Ruduo sode yra tikras darbymetis, tačiau viena iš prioritetų turi tapti būtent šių augalų paruošimas. Nuo šaknų iki viršūnių – kiekviena dalis turi būti pasirūpinta. Nuo to priklausys, ar jos ir toliau džiugins sodriais spygliais bei sveika forma.
Kodėl rudeninė tręšimo procedūra tokia svarbi
Tujų tręšimas rudenį nėra tiesiog pasirenkamas veiksmas – tai būtinybė. Būtent rugsėjo pradžia laikoma optimaliu laikotarpiu, kai dar nėra šalnų, tačiau augalai jau ruošiasi poilsio fazei. Nors tujos ištveria daug ką, be rudeninio tręšimo jų šaknys lieka silpnos, o tai reiškia – visa kita dalis pavasarį neatgaus formos.
Rudenį augalai nustoja augti, todėl reikia keisti ir tręšimo priemones. Tokiu metu nebetinka azoto turintys trąšų mišiniai, nes jie skatina augimą. Dabar svarbiausi yra kalis ir fosforas – būtent jie stiprina šaknis, padeda išlaikyti augalo struktūrą ir spalvą bei padeda išvengti pažeidimų nuo šalčio.
Jei trąšos parinktos tinkamai, tujos ne tik neįšals, bet ir išliks vešlios bei paruoštos atgimti vos tik saulė pašildys dirvą. Svarbiausia – spėti iki pirmųjų minusinių temperatūrų. Jei trąšos bus barstomos per vėlai, augalas jų nespės įsisavinti.
Laikas lemia viską – kada tiksliai tręšti tujas
Tręšimo terminai čia ypač svarbūs. Geriausias laikas – pats rugsėjo pradžia. Vėliau, kai naktimis pradeda šalti, augalai jau nebepriima maistinių medžiagų taip efektyviai. Tad kas nespėja rugsėjį – dažniausiai nebespėja visai. Net jei ruduo dar atrodo šiltas, pavojus slepiasi dirvoje, kuri ima greitai vėsti.
Dar viena klaida, kurią daro sodininkai – tai manymas, kad rudens tręšimas skatina augimą. Nieko panašaus. Tikslas yra ne paskatinti naujus ūglius, o sukaupti tiek drėgmės ir medžiagų, kiek užteks ištverti žiemai. Be to, trąšos padeda išlaikyti spyglių spalvą, o tai ypač aktualu žiemą, kai dauguma augalų tampa pilki.
Jei tujos bus paliktos be rudeninio maitinimo, pavasarį jos dažnai išsibalansuoja – viena pusė žalia, kita ruda, spygliai išretėję, šakelės trūkinėja. Viskas dėl to, kad žiemą joms pritrūko stiprybės. O su keliais saujeliais tinkamo mišinio tai galima nesunkiai išvengti.
Trąšos vienos neužtenka – reikia ir apsaugos
Vienas dažniausių mitų – kad pakanka patręšti, ir tujos liks saugios. Deja, net ir sveikiausi šaknynai neapsaugo nuo sausinančių vėjų ir speigo. Ypač pažeidžiamos yra jaunos tujos – jos dar neturi tvirtos struktūros ir linkusios greičiau prarasti drėgmę.
Kuo arčiau žiemos, tuo svarbesnė tampa mechaninė apsauga. Būtina pasirūpinti, kad augalai būtų pridengti, tačiau tuo pačiu galėtų kvėpuoti. Geriausiai tam tinka agrodanga ar šiaudai.
Šios medžiagos apsaugo ne tik nuo šalčio, bet ir nuo stiprių vėjų bei žiemos saulės, kuri kartu su šaltu oru gali pridaryti žalos net ir senoms tujoms. Svarbiausia – apvynioti augalą švelniai, bet sandariai, nepaliekant laisvų tarpų, per kuriuos vėjas galėtų patekti vidun.
Tujos pavasarį – tik tokios, kokias paruošite rudenį
Daug kas pamiršta – augalas, kuris pavasarį džiugina sveikais spygliais, iš tikrųjų buvo „sukurtas“ rudenį. Viskas, ką padarysite rugsėjį, atsispindės kovą ir balandį. Tinkamai patręšta, palaistyta ir apsaugota tuja ne tik išgyvens, bet ir greičiau atgaus augimą vos pradėjus šilti orams.
Pabaigai – nepamirškite ir gausaus laistymo prieš pirmąsias šalnas. Kai dirva dar šilta, vanduo pasiekia šaknis ir saugomas visą žiemą. Sausa žemė – pavojingiausia, nes šaknis tada susitraukia ir pradeda žūti jau per pirmąsias šalnas.
Taigi, rugsėjo pradžia – ne laikas ilsėtis. Jei norisi kitąmet turėti gražų, sodrų ir tankų tujų gyvatvorę, dabar laikas pasiraitoti rankoves. Kas pamiršta rugsėjį – pavasarį dažnai belieka tik karpyti rudas šakas.
