Kosmoso tyrinėjimai kupini netikėtumų, tačiau vienas pavojingiausių momentų bet kurioje misijoje yra prarasti ryšį su kosminiu aparatu. Liepos 16 dieną, ankstyvą rytą, Europos antenos nebegavo nė vieno duomenų signalo iš zondo „Juice“.
Kelias valandas inžinieriams teko svarstyti blogiausią scenarijų, kad už milijardus eurų sukurtas aparatas persijungė į avarinį režimą, liko atkirstas nuo Žemės ir be galimybės greitai atkurti ryšį. Tai reikštų, kad „Juice“ klajoja kosmose tylėdamas, daugiau nei 200 milijonų kilometrų nuo mūsų planetos.
Jei jau prarastas ryšys su dronu kelių šimtų metrų atstumu dažnai reiškia jo negrįžtamą netektį, galima tik įsivaizduoti, ką reiškia toks atstumas kosmose. Pirmosios patikros parodė, kad antžeminė įranga veikė gerai, tad gedimo priežastis buvo pačiame zonde.
Bandymų susisiekti per skirtingas stotis rezultatas buvo tas pats, visiškas tylėjimas. Kadangi nebuvo telemetrijos duomenų, nebuvo ir jokios galimybės suprasti, kas vyksta. Vienintelė išeitis buvo siųsti komandas į erdvę tikintis, kad bent viena jų pasieks veikiančią anteną.
Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad „Juice“ buvo kitoje Saulės pusėje, tad vien kelionė žinutės užtrukdavo 11 minučių, o atsakymo reikėdavo laukti beveik pusvalandį.
Ryšys grįžo po 20 valandų
Darmštate dirbęs komandos kolektyvas žinojo, kad laikas ribotas. Iki kito automatinio zondo perkrovimo buvo likę dvi savaitės, o pasiruošimui artėjančiam skrydžiui pro Venerą reikėjo aktyvaus ryšio.
Beveik 20 valandų siųstos komandos nedavė rezultato, kol pagaliau pavyko įjungti signalo stiprintuvą. Tuo momentu „Juice“ atsakė, o telemetrija parodė, kad visi aparate esantys sistemos moduliai veikia tinkamai.
Po išsamių tyrimų paaiškėjo, kad kaltininkas buvo subtili programos klaida. Zonde esantis algoritmas, valdantis stiprintuvo įjungimą ir išjungimą, rėmėsi vidiniu laiko skaitikliu, kuris kas 16 mėnesių nusinulindavo. Jei procedūra sutapdavo su tuo momentu, stiprintuvas likdavo išjungtas, o signalas būdavo per silpnas pasiekti Žemę.
Tai vienas iš tų atvejų, kurių neįmanoma numatyti bandant įrangą Žemėje, bet kurie kosmose gali kelti rimtą pavojų visai misijai. Sprendimas pasirodė paprastas, tačiau jo suradimui reikėjo ne tik techninių žinių, bet ir didžiulės kantrybės bei ramybės.
Kursas į Venerą
Atgavęs ryšį „Juice“ tęsia kelionę. Rugpjūčio 31 dieną aparatas praskries šalia Veneros ir pasinaudos jos gravitacijos trauka, kad paspartintų savo skrydį bei pakeistų trajektoriją aplink Saulę. Tai antrasis iš keturių tokių manevrų. Kiti planuojami prie Žemės 2026 ir 2029 metais. Tokie gravitaciniai pagelbėjimai yra būtini, nes be jų „Juice“ niekada nepasiektų Jupiteryje esančių palydovų.
Raketa „Ariane 5“ pakėlė aparatą į pradinę 2,5 kilometro per sekundę greitį, tačiau kelionei prie Jupiterio reikia daugiau nei keturis kartus didesnės spartos. Planetų gravitacija šiuo atveju tampa tarsi nemokamu kuru.
Kelionė link Jupiterio
Numatyta, kad „Juice“ pasieks Jupiterį 2031 metais. Ten sonda atliks 35 praskridimus šalia tokių mėnulių kaip Europa, Kalistas ir Ganimedas. Manoma, kad po jų ledu slypi vandenynai, kurie gali būti tinkami gyvybei. Būtent šių vietų tyrimai yra vienas iš svarbiausių misijos tikslų.
Galiausiai aparatas taps pirmąja žmonių sukurta mašina, kuri įeis į orbitą aplink Jupiterio palydovą Ganimedą. Šis įvykis, nors ir sukėlė daug streso, nepadarė žalos pačiai misijai. Jis priminė, kad kosmosas neleidžia klaidų nei žmonėms, nei technologijoms. Kiekviena sekundė, kiekvienas duomenų paketas ir kiekviena programos eilutė gali nulemti misijos sėkmę ar nesėkmę.
„Juice“ išbandymą atlaikė ir tęsia kelionę, o kartu su juo skrenda žmonių troškimai ir siekiai. Ši patirtis tapo ne tik gera pamoka, bet ir vertinga patirtis, kuri ateityje padės dar geriau pasiruošti naujoms kelionėms į kosmosą.
