Kroatijoje kilo rimtas skandalas, susijęs su kariuomenės pilotu, tarnavusiu NATO taikos palaikymo misijoje Kosove. Šis karininkas, kaip įtariama, slapta perdavinėjo jautrią informaciją savo partnerei serbei, o ši ją vėliau nukreipdavo į prorusiškas ir proserbų politines struktūras regione.
Tyrimą atlieka tiek civilinė, tiek karinė policija, o prie proceso prisijungė ir „Europol“. Šaltinių teigimu, įtariamasis galėjo veikti nuo 2022 metų pabaigos iki pat 2025-ųjų, sistemingai rinkdamas ir perduodamas duomenis, kurie galėjo kelti grėsmę NATO pajėgų saugumui bei destabilizuoti padėtį Kosove.
Pareigūnai jau apklausė abu įtariamuosius ir sprendžia dėl jų tolimesnio sulaikymo. Skandalas sulaukė plataus dėmesio ne tik Kroatijoje, bet ir visoje Europoje, nes incidentas atskleidžia, kaip tarptautinės misijos gali tapti pažeidžiamos dėl asmeninių ryšių ir priešiškų jėgų įtakos.
Kokie duomenys buvo nutekinti
Tyrėjai nustatė, kad kroatų karininkas teikė informaciją apie serbų gyventojų judėjimą šiauriniame Kosove, taip pat apie KFOR pajėgų dislokaciją ir veiksmus. Ypač daug dėmesio buvo skiriama Zubin Potoko regionui, kuris ilgą laiką laikomas vienu karščiausių taškų tarp serbų ir kosovariečių.
Be to, buvo fiksuota, kad jis dalijosi detalėmis apie Dejaną Pantičių, buvusį Kosovo policijos pareigūną, kaltinamą dalyvavus išpuoliuose prieš Centrinės rinkimų komisijos narius Mitrovicoje. Tokia informacija galėjo ne tik pakirsti NATO karių saugumą, bet ir paveikti vietinę politiką, sustiprindama prorusiškas ir proserbų jėgas regione.
Galimos pasekmės NATO misijai
Nutekėjusi informacija kelia rimtą susirūpinimą dėl NATO taikdarių saugumo. Ekspertai pabrėžia, kad tokie incidentai gali būti naudojami ne tik kaip taktinis įrankis, bet ir kaip strateginė priemonė didinti įtampą Balkanuose. Tai ypač aktualu šiandien, kai Rusija ir jos sąjungininkai siekia destabilizuoti regioną bei silpninti Europos solidarumą.
Nors oficialiai dar nepatvirtinta, kokią žalą konkrečiai padarė šis nutekinimas, aišku, kad atvejis iškėlė rimtą diskusiją apie personalo patikimumą tarptautinėse misijose ir apie tai, kaip stiprinti vidaus saugumo kontrolę.
Serbų agentai Europoje
Šis įvykis nėra vienintelis, rodantis serbiškos kilmės veikėjų panaudojimą platesnėje geopolitinėje schemoje. Prancūzijoje šiemet birželio 1-osios naktį įvyko virtinė provokacijų, nukreiptų prieš žydų bendruomenę. Paryžiuje žalios spalvos dažais buvo apipurkštas Holokausto memorialas, kelios sinagogos ir net žydų restoranas.
Prancūzijos policija greitai sulaikė tris Serbijos piliečius, įtariamus įvykdžius vandalizmo aktus. Tyrėjai nustatė, kad šie asmenys veikė už pinigus ir nežinojo tikrųjų politinių užsakymo motyvų. Tačiau įtariama, kad akcija buvo organizuota iš užsienio, greičiausiai – Rusijos, siekiant destabilizuoti situaciją ir kurstyti etninius nesutarimus.
Platesnis kontekstas
Ekspertai pažymi, kad tiek Kroatijos piloto byla, tiek incidentai Prancūzijoje atskleidžia vieną bendrą tendenciją – priešiškos jėgos siekia panaudoti įvairių šalių piliečius tam, kad pakenktų Europos saugumui iš vidaus. Tai gali būti daroma tiek per asmeninius santykius, tiek per finansines paskatas, o pasekmės gali būti ilgalaikės ir rimtos.
Šiuo metu Europoje vis dažniau kalbama apie būtinybę stiprinti kontržvalgybos pajėgumus ir užtikrinti, kad tokie incidentai nebūtų pasikartojantys. Kroatijos šnipinėjimo skandalas tampa aiškiu perspėjimu, kad geopolitinių grėsmių amžiuje net vienas asmeninis ryšys gali tapti silpniausia grandimi nacionaliniame ir tarptautiniame saugume.
