Norvegija patvirtino ambicingą planą, pagal kurį 2026 metais Ukraina sulauks net 7,25 mlrd. eurų paramos. Didžioji dalis šios sumos, virš 4 mlrd., bus skirta ginklų įsigijimui tarptautinėje rinkoje ir iš pačios Ukrainos gynybos pramonės.
Likusi dalis apims humanitarinę pagalbą bei įvairias tarptautines iniciatyvas. Apie šį planą Norvegijos premjeras Jonas Gahr Store asmeniškai informavo Volodymyrą Zelenskį per vizitą Kyjive.
Pasak jo, šiandien, kai derybos dėl paliaubų vis dar vyksta, tačiau karo veiksmai tęsiasi, Vakarų šalių parama Ukrainai tampa gyvybiškai svarbi. Norvegija, anot Store, nori išlaikyti nuoseklų politinį, finansinį ir karinį įsipareigojimą.
Jeigu Norvegijos parlamentas pritars biudžeto projektui, šalis išlaikys tą patį paramos lygį, kokį užtikrino 2025 metais. Tai reiškia, kad net ir pasikeitus politinėms jėgoms valdžioje, Ukrainos parama taps bendru susitarimu, kuris nebekels abejonių dėl tęstinumo.
Kokiu tikslu skiriama parama
Pagal pateiktą projektą, 85 mlrd. Norvegijos kronų (apie 7,25 mlrd. eurų) bus paskirstyti tarp karinės ir civilinės pagalbos. Tačiau pirmenybė, kaip pabrėžiama dokumente, bus skiriama būtent gynybos reikmėms. Iš šios sumos 50 mlrd. kronų (apie 4,24 mlrd. eurų) planuojama skirti ginklų pirkimui užsienyje bei bendriems projektams su Ukrainos gynybos pramone.
Tai reiškia, kad norvegai ne tik rems Ukrainą kaip gavėją, bet ir tiesiogiai prisidės prie jos gynybinės gamybos pajėgumų plėtros. Dėl likusių lėšų paskirstymo sprendimas dar nepriimtas, tačiau jau dabar aišku, jog dauguma jų taip pat bus nukreiptos į saugumo stiprinimą.
Politiškai platus sutarimas
Įdomu tai, kad net jeigu rugsėjį Norvegijoje vyksiančiuose rinkimuose valdžią perimtų opozicija, biudžeto projektą vis tiek turės pateikti dabartinė vyriausybė. Vietos žiniasklaidos šaltiniai pažymi, jog dėl paramos Ukrainai yra platus partijų sutarimas, todėl iniciatyva bus patvirtinta nepriklausomai nuo politinės konfigūracijos.
Tai išskiria Norvegiją iš kitų Europos šalių, kuriose dėl paramos Kyjivui kyla daugiau vidinių diskusijų. Net mažesnės politinės jėgos, tokios kaip Žaliųjų partija, siūlo dar didesnes paramos sumas, nors jų pasiūlymai kol kas yra labiau simboliniai.
2025 metų patirtis ir precedentas
Šiemet Norvegija jau parodė, kad gali greitai padidinti pagalbą. 2025 metų kovą šalies parlamentas pritarė finansavimo didinimui nuo anksčiau planuotų 35 mlrd. iki 85 mlrd. kronų. Toks sprendimas priimtas tuo metu, kai JAV parama pradėjo silpti, todėl norvegai faktiškai užpildė atsiradusią spragą.
Be to, šių metų rugpjūtį, minint Ukrainos Nepriklausomybės dieną, Norvegija paskelbė apie papildomą 590 mln. eurų paramą oro gynybos projektui kartu su Vokietija. Šis paketas apima ir dviejų „Patriot“ baterijų tiekimą Ukrainai.
Strateginė reikšmė
Norvegijos paramos mastas įrodo, kad šalis siekia atlikti ne tik finansinio rėmėjo, bet ir strateginio partnerio vaidmenį. Toks nuoseklus ir ilgalaikis finansavimas padeda Ukrainai planuoti savo gynybos poreikius ne keliems mėnesiams, o metams į priekį. Tai itin svarbu, nes karinė pramonė ir oro gynybos sistemų integracija reikalauja nepertraukiamo tiekimo.
Šis sprendimas taip pat siunčia aiškią žinutę Maskvai: nors Vakarų šalys skirtingai vertina karo eigą, Norvegija nesiruošia mažinti paramos ir yra pasiruošusi remti Ukrainą tiek karinėje, tiek civilinėje plotmėje, kol to reikės.
