Ukrainos dronų atakos sudavė itin skaudų smūgį Rusijos energetikos sektoriui. Pasak agentūros Reuters, per kelias savaites pataikyta į dešimt naftos perdirbimo gamyklų, dėl ko agresorės valstybės perdirbimo pajėgumai sumažėjo mažiausiai 17 proc. Tai prilygsta maždaug 1,1 mln. barelių naftos per dieną.
Šie smūgiai ne tik paralyžiavo dalį Maskvos eksporto, bet ir sukėlė benzinų trūkumą kai kuriuose Rusijos regionuose. Analitikai teigia, kad tai gali būti Kijevo strateginis bandymas pakelti derybų dėl taikos kainą, aiškiai parodant, jog energetinė pramonė yra pažeidžiama net giliai Rusijos viduje.
Ukrainos atakos surengtos tuo metu, kai Rusijoje pasiekta didžiausia sezoninė degalų paklausa – tiek dėl turistinio sezono, tiek dėl ūkininkų darbų. Tai dar labiau padidina poveikį ir sukelia įtampą tiek užimtose Ukrainos teritorijose, tiek pietiniuose Rusijos regionuose bei Tolimuosiuose Rytuose.
Kremlius priverstas riboti eksportą
Rusija liepą buvo priversta dar labiau apriboti benzino eksportą dėl smarkiai augančio vidaus poreikio. Pasekmės juntamos vis plačiau – degalų trūksta ne tik okupuotose Ukrainos srityse, bet ir pačioje Rusijoje.
Per pastarąjį mėnesį dronai smogė Volgogrado „Lukoil“ gamyklai, „Rosneft“ valdomai Riazanės perdirbimo gamyklai, taip pat Novošachtinsko ir Syzrano objektams. Be to, pataikyta į Saratovo naftos perdirbimo gamyklą, Afipsko įmonę Krasnodaro krašte bei Novokujbyševo gamyklą Samaros srityje.
Syzrano gamykloje buvo sunaikinta itin svarbi įranga, be kurios gamyba tampa neįmanoma. Tai parodo, kad atakos nebuvo atsitiktinės – jos nutaikytos į kritinius įrenginius, kurie neleidžia įmonei atnaujinti veiklos.
Strateginis smūgis ir į „Gazprom“ objektą
Ukrainos smogiamieji dronai atakavo ir vieną didžiausių Europoje dujų perdirbimo centrų – „Gazprom“ valdomą Ust-Lugos kompleksą. Tai dar vienas ženklas, kad Ukrainos kariuomenė neapsiriboja vien tik naftos sektoriumi, o sistemingai silpnina visas Rusijos energetikos grandis.
Ką tai reiškia deryboms ir karui?
Ekspertų vertinimu, tokie smūgiai verčia Kremlių permąstyti savo ekonominius ir karinius prioritetus. Energetika yra didžiausias Rusijos pajamų šaltinis, tad 17 proc. praradimas yra daugiau nei tik techninė problema – tai smūgis į valstybės finansinius pamatus.
Šios atakos siunčia aiškią žinią: Ukraina gali efektyviai atakuoti strateginius taikinius, esančius šimtus kilometrų nuo fronto linijos. Tai stiprina Kyjivo derybines pozicijas, nes Maskva priversta rinktis – tęsti agresiją ar susidurti su dar didesniu ekonominiu spaudimu.
