Pastarosiomis savaitėmis vis dažniau pasirodo pranešimų apie Ukrainos bepiločių atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Tarptautinė agentūra „Reuters“ skelbia, kad tokie smūgiai jau paveikė dešimt gamyklų ir išjungė mažiausiai 17 procentų visų Rusijos naftos perdirbimo pajėgumų. Tai sudaro apie 1,1 milijono barelių naftos per dieną.
Šie išpuoliai smarkiai sutrikdė Maskvos naftos perdirbimą ir eksportą. Kai kuriuose Rusijos regionuose jau trūksta benzino, o tai tiesiogiai atsiliepia kasdieniam gyventojų ir verslo gyvenimui.
Analitikų teigimu, tokie Ukrainos veiksmai yra ne tik atsakas į Rusijos smūgius prieš Ukrainos dujų bei energetikos infrastruktūrą, bet ir strateginis žingsnis, siekiant padidinti spaudimą galimose taikos derybose.
Rusijoje šiuo metu juntamas sezoninis degalų paklausos pikas. Vasaros mėnesiais daugiau keliauja turistai, be to, intensyviai vyksta žemės ūkio darbai, kurie taip pat reikalauja didelio kuro kiekio. Dėl to bet koks naftos produktų tiekimo sutrikimas tampa itin skausmingas.
Liepos mėnesį Rusija dar labiau sugriežtino benzino eksporto draudimą, nes vietinei rinkai degalų ėmė trūkti. Ši situacija jau sukėlė degalų stygių kai kuriuose okupuotų Ukrainos teritorijų regionuose, taip pat pietų Rusijoje bei Tolimuosiuose Rytuose.
Kokioms gamykloms smogta?
Per pastarąjį mėnesį bepiločiai smogė „Lukoil“ priklausančiai Volgogrado naftos perdirbimo gamyklai bei „Rosneft“ valdoma Riazanės gamykla. Taip pat buvo atakuotos Novošachtinsko ir Syzrano gamyklos. Smūgiai pasiekė ir kitus svarbius objektus: Saratovo naftos perdirbimo gamyklą, Afipskio gamyklą Krasnodaro krašte bei Novokujbyševo gamyklą Samaros regione.
Ypač daug dėmesio sulaukė ataka prieš Syzrano gamyklą, kur bepiločiai smogė kritinei įrangai. Be jos įmonė negali tęsti darbo, todėl nuostoliai šiuo atveju yra itin reikšmingi.
Be naftos gamyklų, bepiločiai dronai taip pat taikėsi į vieną didžiausių Europoje dujų perdirbimo įmonių, tai „Gazprom“ priklausančią Ust-Lugos gamyklą. Šis objektas svarbus ne tik Rusijos vidaus rinkai, bet ir eksportui, todėl bet koks jo veiklos sutrikimas daro įtaką platesnei energetikos situacijai.
Galimos ilgalaikės pasekmės
Ekspertų teigimu, Ukrainos atakos yra dalis platesnės strategijos, kurios tikslas yra apriboti Rusijos ekonominius pajėgumus ir sutrikdyti jos energetikos sektorių. Nafta ir dujos yra pagrindiniai Rusijos biudžeto pajamų šaltiniai, todėl bet koks šių sektorių susilpninimas tiesiogiai veikia šalies finansus ir galimybes tęsti karo veiksmus.
Smūgiai vykdomi nuosekliai ir nukreipiami į strategiškai svarbiausią įrangą. Tai reiškia, kad pasekmės gali būti juntamos ilgai, nes tokią infrastruktūrą atkurti sudėtinga ir brangu.
Ukrainos dronų atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas tapo viena didžiausių šio karo ekonominių frontų. Smūgiai jau išjungė beveik penktadalį Rusijos pajėgumų, sukeldami degalų trūkumą bei trikdydami eksportą. Nors Maskva bando riboti eksporto mastą ir užtikrinti vidaus rinkos poreikius, akivaizdu, kad tokios atakos silpnina šalies energetikos sistemą.
Tuo pačiu tai yra ir signalas tarptautinei bendruomenei, kad ekonominiai smūgiai gali būti tokie pat svarbūs kaip kariniai, ypač kai jie daro įtaką pagrindiniams valstybės finansiniams šaltiniams.
