Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad mityba, pagrįsta daugiausia augalinės kilmės produktais, turi didelės reikšmės sveikatai. Naujausias tarptautinis tyrimas parodė, kad toks mitybos būdas mažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis ir netgi sumažina kelių ligų atsiradimo vienu metu tikimybę. Apie tai paskelbta žurnale „Lancet Healthy Longevity“.
Vis daugiau tyrimų patvirtina, kad mityba, pagrįsta daugiausia augalinės kilmės produktais, turi didelės reikšmės sveikatai. Naujausias tarptautinis tyrimas parodė, kad toks mitybos būdas mažina riziką susirgti įvairiomis lėtinėmis ligomis ir netgi sumažina kelių ligų atsiradimo vienu metu tikimybę. Apie tai paskelbta žurnale „Lancet Healthy Longevity“.
Mokslininkai iš Vienos universiteto kartu su kolegomis iš Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros Prancūzijoje bei Kyung Hee universiteto Pietų Korėjoje išanalizavo duomenis, surinktus iš daugiau nei 400 tūkstančių žmonių. Tyrime dalyvavo 37 – 70 metų amžiaus vyrai ir moterys iš šešių Europos šalių, tai Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Nyderlandų ir Danijos.
Šie duomenys buvo paimti iš plataus masto tyrimo „European Prospective Investigation into Cancer and Nutrition“ (EPIC) bei iš Jungtinės Karalystės medicininių duomenų bazės „UK Biobank“. Rezultatai atskleidė, kad žmonės, kurių mityba buvo labiau paremta augalinės kilmės produktais, turėjo mažesnę riziką susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu bei kitais kardiometaboliniais sutrikimais. Be to, tokia mityba sumažino tikimybę vienu metu sirgti keliomis lėtinėmis ligomis.
Augalinės mitybos privalumai
Mokslininkai pastebėjo, kad augalinės mitybos nauda buvo vienodai pastebima tiek vyresniems nei 60 metų žmonėms, tiek jaunesniems dalyviams. „UK Biobank“ duomenų analizė parodė, kad suaugusieji, kurie nuosekliai laikėsi augalinės mitybos principų, turėjo net 32 procentais mažesnę riziką patirti vadinamąją daugiąligystę.
Svarbu pabrėžti, kad sveikesnė mityba nebūtinai reiškia visišką gyvūninės kilmės produktų atsisakymą. Pagrindinė tyrimo išvada buvo tokia, kad jau vien didesnis augalinių produktų vartojimas duoda teigiamą rezultatą. Tai reiškia daugiau daržovių, vaisių, ankštinių augalų, pilno grūdo produktų bei augalinių mėsos pakaitalų, kartu mažinant mėsos ir jos gaminių kiekį racione.
Ekspertų įžvalgos
Pagrindinė tyrimo autorė Reynalda Cordova pabrėžė, kad nereikia visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų. Pakanka daugiau dėmesio skirti augaliniam maistui, kad sveikata pradėtų gerėti. Jos teigimu, teigiami pokyčiai atsiranda tiek dėl maistinių medžiagų gausos, tiek dėl mažesnio žalingų junginių, susijusių su perdirbta mėsa, vartojimo.
Vienas iš tyrimo bendraautorių, Austrijos mitybos draugijos prezidentas Karl-Heinz Wagner, pridūrė, kad tokie rezultatai tik patvirtina naujausias Austrijos mitybos rekomendacijas. Jose daugiausia dėmesio skiriama augaliniam maistui, kuris užtikrina geresnę sveikatą ir kartu mažesnę žalingų produktų dalį racione. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad augalinės mitybos pasirinkimas padeda ne tik sveikatai, bet ir aplinkai, nes tai prisideda prie mažesnės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
Augalinė mityba kaip visuomenės sveikatos priemonė
Daugiąligystė, kai vienas žmogus serga bent dviem lėtinėmis ligomis, yra auganti problema visame pasaulyje. Ji ypač ryški vyresnių nei 60 metų žmonių tarpe. Šis tyrimas rodo, kad augalinės mitybos principų taikymas gali tapti vienu svarbiausių įrankių kovojant su šiuo iššūkiu. Mažėjantis ligų paplitimas ne tik pagerina žmonių gyvenimo kokybę, bet ir sumažina sveikatos apsaugos sistemoms tenkančią naštą.
Augalinė mityba tampa vis aiškiau siejama su geresne sveikata, mažesne lėtinių ligų rizika ir ilgesne gyvenimo trukme. Ji padeda išvengti ne tik atskirų sutrikimų, bet ir kelių ligų vienu metu. Net nedidelis mėsos bei jos gaminių vartojimo sumažinimas ir didesnis augalinio maisto pasirinkimas duoda reikšmingą naudą. Tai aiškus signalas, kad mitybos pokyčiai gali tapti viena efektyviausių sveikatos stiprinimo priemonių mūsų kasdienybėje.
