Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukraina patyrė vieną masiškiausių oro smūgių nuo plataus masto invazijos pradžios. Rusija paleido daugiau nei 610 raketų ir dronų, kurių taikiniais tapo ne tik fronto miestai, bet ir šalies gilumoje esantys centrai. Sprogimai aidėjo Kyjive, Lvove ir netoli Lenkijos sienos, keldami grėsmę ne tik Ukrainos civiliams, bet ir NATO partnerių saugumui.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad šalies oro gynybos sistemos bei Juodosios jūros karinių jūrų pajėgų daliniai sugebėjo numušti daugiau nei 540 bepiločių orlaivių. Tai vienas iš ryškiausių pavyzdžių, kaip Ukraina, nepaisydama ribotų resursų, geba apsiginti nuo Kremliaus surengtų totalinių atakų.
Pasak kariuomenės atstovų, šis smūgis buvo ne tik bandymas fiziškai sunaikinti infrastruktūrą, bet ir psichologinė operacija, skirta kelti baimę bei nepasitikėjimą visuomenėje. Vis dėlto ukrainiečiai dar kartą įrodė, kad yra pajėgūs atremti net ir tokio masto agresiją.
Didžiausia ataka per kelis mėnesius
Šaltiniai iš Ukrainos gynybos ministerijos pabrėžė, kad ši ataka buvo viena intensyviausių per pastarąjį pusmetį. Kremliaus pajėgos paleido šimtus dronų-kamikadzių „Shahed“ bei įvairių tipų raketų, tarp jų – sparnuotąsias ir balistines.
Smūgiai buvo koordinuoti taip, kad vienu metu užgriūtų skirtingus regionus, siekiant apkrauti oro gynybos sistemas ir padidinti tikimybę, jog bent dalis ginklų prasiverš pro apsaugą.
Vis dėlto ukrainiečių pasirengimas ir vakarietiška technika, tokia kaip „Patriot“ bei „NASAMS“ sistemos, leido sunaikinti daugumą taikinių ore. Pasak kariškių, vien Kyjivo regione naktį buvo numušta keli šimtai bepiločių, kurie, jei būtų pasiekę taikinius, galėjo pridaryti katastrofiškų padarinių.
Atakos padariniai civiliams ir infrastruktūrai
Nors dauguma dronų ir raketų buvo numušti, dalis smūgių pasiekė objektus Ukrainos vakaruose. Pranešama apie apgadintą energetinę infrastruktūrą bei kelias transporto arterijas. Lvove kilo gaisrai sandėliuose, o Ternopilio srityje nuo nuolaužų nukentėjo gyvenamieji namai.
Kyjive naktis buvo nerami – gyventojai kelis kartus slėpėsi slėptuvėse, o oro pavojaus sirenos skambėjo beveik be pertraukos. Laimei, dauguma žmonių spėjo evakuotis į saugias vietas, todėl aukų skaičius buvo gerokai mažesnis, nei galėjo būti.
Rusijos strategija: spaudimas ir bauginimas
Analitikai pažymi, kad tokios masinės atakos dažnai neturi aiškaus karinio tikslo. Jos nukreiptos į tai, kad išsektų Ukrainos gynybiniai resursai, sunaudotų oro gynybos raketas ir sukeltų paniką tarp civilių. Kremliaus režimas siekia parodyti, kad vis dar gali smogti bet kuriam šalies regionui, net ir tiems, kurie yra arti NATO sienų.
Tačiau tokia strategija vis labiau atsisuka prieš pačią Rusiją. Tarptautinė bendruomenė, matydama nuolatinius išpuolius prieš civilius, stiprina paramą Ukrainai. Po šios atakos Lenkijos ir kitų Baltijos šalių politikai dar kartą paragino didinti NATO oro gynybos buvimą regione.
Ukraina: nepalaužiama net ir po 540 dronų
Ukrainos kariuomenės atstovai pabrėžia, kad numušti 540 dronų per vieną naktį yra beprecedentis pasiekimas. Tai rodo, jog šalies gynybos sistema, nors ir nuolat spaudžiama, veikia efektyviai. Be to, tai siunčia signalą ir pačiai Rusijai – net masiškiausios atakos nesugebės palaužti ukrainiečių ryžto.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo naktiniame kreipimesi pabrėžė, kad kiekvienas numuštas dronas reiškia išgelbėtas gyvybes ir išsaugotą infrastruktūrą. Jo žodžiais, „kiekviena tokia naktis parodo mūsų stiprybę ir partnerių pagalbos svarbą“.
Rusijos bandymas užklupti Ukrainą naktiniu oro šturmu virto dar vienu jų pralaimėjimu. Iš 610 paleistų raketų ir dronų daugiau nei 540 buvo sunaikinti. Tai akivaizdžiai rodo, kad nors karas dar nesibaigia, Ukraina ne tik gina savo dangų, bet ir stiprina tarptautinę paramą, nes pasaulis mato, kokio masto agresija vykdoma prieš civilius.
Ar norėtumėte, kad dar išplėsčiau šį tekstą su ekspertų vertinimais, ką tokia ataka reiškia karo eigai ateinančiais mėnesiais?
