Estija paskelbė apie planus pastatyti modernų ledlaužį, kuris bus aprūpintas specialia įranga povandeninių kabelių remontui. Šis projektas yra atsakas į dažnėjančius incidentus Baltijos jūroje, kai per pastaruosius dvejus metus įvyko keliolika svarbių ryšių bei energetikos infrastruktūros pažeidimų.
Pasak Estijos valdžios, dauguma jų galėjo būti sąmoningas sabotažas, už kurį įtariama Rusijos vadinamoji „šešėlinė flotilė“. Nuo 2023 metų Estijos ir aplinkinių šalių vandenyse buvo užfiksuota daugybė atvejų, kai buvo nutraukti dujotiekio „Balticconnector“ ir elektros jungties „EstLink2“ kabeliai.
2025 metų sausio pabaigoje nukentėjo ir Latvijos Radijo ir televizijos centro kabelis, jungęs Rygą su Stokholmu per Gotlandą bei toliau su kitomis Šiaurės šalimis. Ekspertai aiškina, kad tokie pažeidimai dažniausiai įvyksta, kai laivai vilkdami inkarus prabraukia jūros dugnu. Tačiau Estijos valdžia įsitikinusi, kad šie atvejai nėra atsitiktiniai, o planuoti veiksmai, padarę milijoninius nuostolius.
Kas yra „šešėlinė flotilė“
„Šešėlinė flotilė“, tai senos, neretai prastos techninės būklės transporto priemonės, daugiausia naudojamos rusiškai naftai ir kitiems žaliaviniams produktams gabenti. Tokiu būdu Maskva apeina Vakarų sankcijas, išlaiko aukštas eksporto pajamas ir finansuoja karinę pramonę bei karą Ukrainoje. Estija ir jos sąjungininkai baiminasi, kad šie laivai taip pat gali būti naudojami povandeniniams sabotažo veiksmams prieš svarbiausią infrastruktūrą.
Atsakydama į augančią grėsmę, Estija kartu su Suomija pradėjo projektą, kurio metu bus pastatytas modernus ledlaužis su įranga greitam povandeninių kabelių remontui. Bendra projekto vertė siekia 122 mln. eurų, iš kurių 33,6 mln. eurų finansuos Europos Sąjunga pagal programą „Jungiant Europą“. Tai didžiausia iki šiol ES skirta suma tokio tipo specializuotam laivui. Likusi dalis, tikimasi, bus skirta iš Estijos kitų metų valstybės biudžeto.
Planuojama, kad naujasis laivas bus pastatytas ir nuleistas į vandenį 2029 metais. Jis pakeis daugiau nei šešis dešimtmečius tarnavusį ledlaužį „Tarmo“, kuris bus galutinai išimtas iš eksploatacijos metais anksčiau. Šiuo metu Estijos valstybės flotilėje yra apie 300 įvairių tipų laivų, tai nuo kitų ledlaužių ir hidrografinių laivų iki keltų, patrulinių katerių, oro pagalvės laivų ir kitų plaukiojančių priemonių.
Byla prieš įtariamus sabotažo vykdytojus
Tuo pat metu Suomijoje prokurorai pateikė kaltinimus tanklaivio „Eagle S“ kapitonui ir dviem karininkams, įtariamiems sabotažu. Manoma, kad šis laivas priklausė Rusijos „šešėlinei flotilei“. Tyrėjų duomenimis, 2024 metų gruodį jie tyčia tempė inkarą per Suomijos įlankos dugną apie 90 kilometrų, perkirpdami penkis povandeninius kabelius.
Padaryta žala vertinama dešimtimis milijonų eurų. Įtariamiesiems pateikti kaltinimai dėl tyčinio sunkaus nusikaltimo ir rimto komunikacijos trikdymo. Suomijos prokuratūra nepateikė informacijos apie įtariamųjų pilietybę.
Estoka tikisi, kad naujasis ledlaužis ir glaudesnis bendradarbiavimas su kaimyninėmis šalimis padės užtikrinti povandeninės infrastruktūros apsaugą. Toks sprendimas, tai ir signalas, kad Baltijos šalys rimtai žiūri į galimas grėsmes iš Rusijos pusės ir yra pasiryžusios investuoti į ilgalaikius saugumo sprendimus.
