Kelionė į Marsą kelia daugybę rimtų iššūkių, nuo atšiauraus klimato iki labai ilgo skrydžio. Marsas yra maždaug 225 milijonų kilometrų atstumu nuo Žemės, palyginimui Mėnulis nutolęs vos kiek daugiau nei 384 tūkstančius kilometrų. Tai reiškia, kad kelionė užtruktų apie devynis mėnesius, o norint nuvykti ir sugrįžti prireiktų bent trejų metų.
Jei žmonija kada nors taps daugiaplanetine rūšimi, dalis žmonių turės praleisti kosmose ne vienerius metus, gyventi izoliuotai ar net įkurti ilgalaikes kolonijas, kuriose būtų gyvenama dešimtmečius. Natūraliai kyla klausimas, ar tokiose sąlygose žmonės galėtų daugintis Atsakymas galbūt, tačiau tai tikriausiai nebūtų gera mintis. Žmogaus biologija kelia keletą kliūčių.
Tyrimai rodo, kad mikrogravitacija ir radiacijos poveikis gali sukelti DNR fragmentaciją spermatozoiduose bei sumažinti jų kiekį. Tačiau nėra pagrindo manyti, kad kosmoso sąlygos visiškai neleistų pastoti. 1997 metais atlikto eksperimento metu astronautai į Mir kosminę stotį nugabeno sveikų savanorių spermą ir panardino ją į specialų cheminį tirpalą, imituojantį kelią per gimdos kaklelį, gimdą ir kiaušintakius.
Mikrogravitacija pagerino spermatozoidų judrumą. Kitame tyrime užšaldyta ir išdžiovinta pelių sperma buvo šešerius metus laikoma Tarptautinėje kosminėje stotyje, o vėliau Žemėje sėkmingai naudota sveikoms pelėms išvesti. Tai parodė, kad net ilgalaikis buvimas kosmose nepadarė didelės žalos genetinei medžiagai
Tyrimai su gyvūnais ir žmonėmis
Žmonių reprodukcijos tyrimus kosmose apsunkina mažas moterų skaičius astronautų gretose ir jų genetinis panašumas. Edinburgo universiteto ginekologijos ir akušerijos specialistė Varsha Jain pažymi, kad JAV ir Europos duomenimis į kosmosą yra skridę apie 650 žmonių, tačiau tik maždaug dešimt procentų jų buvo moterys.
Tai nėra atspindys Žemės populiacijos sudėties. Vis dėlto duomenys iš kelių dešimčių moterų, buvusių kosmose, nerodo, kad aplinka reikšmingai paveiktų reprodukcines funkcijas ar gebėjimą išnešioti nėštumą
Ar įmanomas gimdymas kosmose
2019 metais Nyderlandų bendrovė SpacebornUnited paskelbė planus atlikti pirmąjį gimdymą orbitoje. Bendrovė ketina pradėti misijų seriją, kurios metu būtų kuriama dirbtinio apvaisinimo technologija kosmose, iš pradžių naudojant gyvūnų ląsteles, o vėliau galbūt pereinant prie žmogaus embrionų ir net gimdymų. Visgi šiuos planus apsunkina tai, kad kosmose dar niekada nebuvo atlikta žmogaus operacija.
Kyla klausimų, kaip būtų sprendžiamos nėštumo komplikacijos sąlygomis, kai visi plūduriuoja mikrogravitacijoje. Be to, egzistuoja pavojus, kad kūno skysčiai gali pasklisti ore ir užteršti jautrią įrangą erdvėlaivyje
Kokie pavojai lauktų kūdikio
Didžiausias klausimas iškyla po gimdymo. Be gravitacijos kūdikio kaulai ir raumenys nesivystytų normaliai, o kraujas kūne cirkuliuotų kitaip nei Žemėje. Po kelerių metų gyvenimo kosmose tokios sąlygos galėtų lemti veido pabrinkimą ar kitus sveikatos sutrikimus. Tokiam vaikui galbūt niekada nebūtų įmanoma gyventi Žemėje.
Tai kelia rimtų etinių klausimų, ar iš viso būtų teisinga auginti kūdikius tokioje aplinkoje. Suaugusieji gali sutikti leistis į ilgas keliones nuo gimtosios planetos, tačiau naujagimis tokio pasirinkimo neturi
Pirmasis kūdikis kosmos, tik laiko klausimas
Nepaisant visų iššūkių, tikėtina, kad anksčiau ar vėliau pirmasis kūdikis gimęs kosmose taps realybe. Arizonos universiteto astronomijos profesorius Chris Impey, daug rašantis apie kosmoso tyrinėjimus, prognozuoja, jog tai gali įvykti apie 2040 metus.
Jei žmonės ir toliau sieks tyrinėti kosmosą ar keliauti į jį pramogų tikslais, tokia akimirka bus neišvengiama. Vis dėlto prieš tai teks atsakyti į daugybę klausimų apie mediciną, etiką ir žmogaus biologijos pritaikymą gyvenimui toli nuo Žemės.
