Ukraina paskelbė pasiekusi itin reikšmingą rekordą, kuris jau sulaukė plataus tarptautinio dėmesio. Pasak oficialios Kijevo platformos „United24“, šalies pajėgos surengė ilgiausią vienpusį bepiločio skrydį kovinėmis sąlygomis.
Skelbiama, jog dronas sugebėjo įveikti daugiau kaip 1 800 kilometrų, kad pataikytų į svarbų Rusijos radarų objektą. Tai ne tik technologinis pasiekimas, bet ir strateginė žinutė, parodanti, jog Ukraina pajėgi pasiekti taikinius gerokai toliau nei įprasta.
Šis smūgis ypač reikšmingas dėl jo geografinės vietos. Tikslas buvo netoli Orsko miesto, esančio Rusijos Orenburgo srityje, prie pat Kazachstano sienos. Tai šalies gilumoje esantis regionas, kurį Maskva galėjo laikyti saugiu nuo tiesioginių atakų.
Tačiau rekordą pasiekęs smūgis aiškiai parodė, kad tokio saugumo iliuzija nyksta. Pasak „United24“, realus drono skrydžio nuotolis galėjo būti dar didesnis nei 1 800 kilometrų, nes šios atakos paprastai pradedamos ne tiesiai nuo fronto linijos, o iš gilesnių, saugesnių pozicijų.
Kol kas nepriklausomai patvirtinti tikslaus maršruto nepavyko, tačiau pats faktas, kad tokia operacija buvo įvykdyta, jau kelia nerimą Rusijos karinei vadovybei.
Kijevas vis dažniau renkasi bepiločius dronus
Oficiali informacija rodo, kad Ukraina pastaruoju metu vis dažniau remiasi bepiločiais orlaiviais, vykdydama atakas giliai Rusijos teritorijoje. Priežastis paprasta- ribotos ilgo nuotolio raketų atsargos.
Tokia taktika leidžia kompensuoti Vakarų partnerių paramos spragas ir kartu išbandyti naujus technologinius sprendimus. Prezidentas Volodymyras Zelenskis jau ilgą laiką ragina sąjungininkus suteikti daugiau pažangių raketų sistemų.
Jis pabrėžia, kad ilgo nuotolio ginklai būtini, norint sunaikinti Rusijos logistikos centrus ir vadovavimo punktus, esančius toli nuo fronto.
Vakarų reakcija
Nepaisant nuolatinių prašymų, kai kurios šalys išlieka atsargios. Vokietija ir toliau atsisako perduoti „Taurus“ raketų sistemą, teigdama, kad tai gali dar labiau eskaluoti konfliktą.
Vis dėlto Jungtinės Valstijos jau perdavė ribotą skaičių amerikietiškų ATACMS raketų, o Jungtinė Karalystė ir Prancūzija – bendrai sukurtas „Storm Shadow/SCALP“ raketas.
Iš pradžių šių ginklų panaudojimas buvo griežtai ribojamas tik taikiniams Ukrainos teritorijoje, tačiau 2024 metų pabaigoje šie apribojimai sušvelninti, leidžiant smūgius ir už šalies ribų.
Tuo pat metu Kijevas aktyviai kuria savo ilgo nuotolio bepiločius ir raketas. Tokios investicijos leidžia Ukrainai labiau kontroliuoti situaciją ir mažiau priklausyti nuo sąjungininkų sprendimų.
Dažnėjantys smūgiai Rusijos gilumoje
Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį Ukraina nuolat vykdo smūgius į Rusijos teritoriją. Šių atakų tikslas yra sutrikdyti Maskvos gebėjimą tęsti karą, sunaikinant energetikos objektus, ginklų sandėlius ir karinę infrastruktūrą.
Ne vienas toks smūgis buvo priskirtas Ukrainos karinei žvalgybai. Jie apima tiek svarbių Rusijos karininkų pašalinimą, tiek bepiločių atakas prieš Maskvą ir kitus didžiuosius miestus.
Praėjusiais metais Kijevas dar labiau sustiprino giliuosius smūgius. Dažniausiai naudojami bepiločiai, tačiau pasitelkiami ir kiti ginklai, nukreipti į naftos perdirbimo įmones, elektros gamybos objektus ir karinę techniką.
Vienas įspūdingiausių pavyzdžių – „Voro tinklo“ operacija, surengta 2024 metų birželio 1 dieną. Tada į Rusiją slapta įvežti dronai smogė net 6 000 kilometrų nuo fronto linijos ir apgadino kelias dešimtis strateginių bombonešių.
