Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
Naujienos
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Mokslas
  • Technologijos
  • Automobiliai
Gyvenimas
  • Maistas
  • Namai
  • Sodas ir daržas
  • Sveikata ir grožis
Daugiau
  • Horoskopai
  • Kultūra
Redakcija
  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
  • Naujausios
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Kultūra
  • Technologijos
  • Mokslas
  • Auto
  • Maistas
  • Sveikata
Paieška
  • Naujienos
    • Naujausios
    • Lietuva
    • Pasaulis
    • Finansai
    • Technologijos
    • Automobiliai
    • Mokslas
  • Redakcija
    • Apie mus
    • Autoriai
    • Privatumo ir slapukų politika
    • Redakcijos politika
    • Kontaktai
Sekite mus
Pradinis puslapis » NASA siunčia žinutę kiekvienam iš mūsų: prašo žmonių pagalbos ieškant paslaptingų šviečiančių debesų
Mokslas

NASA siunčia žinutę kiekvienam iš mūsų: prašo žmonių pagalbos ieškant paslaptingų šviečiančių debesų

Paskelbė Karolis Vaickus
2025-08-09, 10:55
Komentarų: 0
Dalintis
4 min. skaitymo

Debesys dangų puošia įvairiausiomis formomis, tačiau vieni iš rečiausių ir įspūdingiausių yra vadinamieji naktiniai šviečiantys debesys. Tai reiškinys, kuris retai pasirodo mūsų akims, bet palieka nepakartojamą įspūdį tiems, kuriems pasiseka juos išvysti.

Šiuo metu mokslininkai iš NASA ieško pagalbos, tai paprašyta gyventojų iš viso pasaulio padėti dokumentuoti šiuos nepaprastus atmosferos darinius, kurie galėtų atskleisti daugiau paslapčių apie mūsų planetos klimatą ir viršutines atmosferos sritis.

Naktiniai šviečiantys debesys pasižymi melsvai sidabrine spalva ir plonyčiu, vos pastebimu šydu. Jie susidaro ne bet kada ir ne bet kur, šie debesys formuojasi tik vasaros metu ir labai aukštai atmosferoje, maždaug penkiasdešimties mylių aukštyje virš žemės paviršiaus. Ši vieta žinoma kaip mezosfera, trečiasis atmosferos sluoksnis. 

Būtent dėl savo aukščio ir neįprastų sąlygų šie debesys neretai vadinami kosminiais debesimis. Norint, kad susiformuotų tokie debesys, reikalingos itin žemos temperatūros. Vasaros mėnesiais ties Šiaurės ar Pietų ašigaliu temperatūra šiame atmosferos aukštyje gali nukristi žemiau nei minus šimtas aštuoniasdešimt keturi laipsniai pagal Farenheitą. 

Tokios sąlygos leidžia vandens garams susikondensuoti ant dulkių dalelių ir taip susiformuoja naktiniai šviečiantys debesys.

Iki šiol šie debesys dažniausiai buvo stebimi poliariniuose regionuose, tačiau pastaruoju metu juos vis dažniau pastebi ir toliau nuo ašigalių gyvenantys žmonės. Tyrėjai spėja, kad tam įtakos gali turėti žmogaus veikla, įskaitant klimato kaitą ar dažnesnius raketų paleidimus. 

Šie veiksniai gali keisti atmosferos sąlygas ir leisti debesims formuotis žemesnėse platumose nei įprastai. Dėl to NASA šiuo metu vykdo iniciatyvą, kurios metu kviečia visus norinčius stebėti dangų ir padėti fiksuoti šį retą reiškinį. 

Organizacija renka nuotraukas, darytas mėgėjų fotografų visame pasaulyje, kad galėtų gilintis į klausimą, kodėl šie debesys ima atsirasti arčiau pusiaujo. Tokia informacija padeda mokslininkams tiksliau suprasti ne tik debesų susidarymo mechanizmus, bet ir atmosferos kaitos požymius.

Karališkieji Grinvičo muziejai informuoja, kad naktiniai šviečiantys debesys yra sunkiai prognozuojami, todėl jų stebėjimas reikalauja kantrybės ir tinkamų sąlygų. Geriausias metas juos pamatyti, tai laikotarpis po saulėlydžio arba prieš pat saulės patekėjimą. 

Stebėti juos reikia tose vietose, kur atsiveria platus dangus ir nėra aukštų pastatų ar kalvų, trukdančių horizontui. Geriausiai šie debesys matomi apie keturiasdešimt minučių po saulės nusileidimo vakarų kryptimi arba anksti ryte rytų horizonte, prieš pat saulei pasirodant.

Jeigu pavyktų užfiksuoti šį įspūdingą reiškinį, nuotraukas galima įkelti į NASA projektui skirtą internetinę svetainę „Space Cloud Watch“. Kiekviena tokia nuotrauka yra vertingas indėlis į tyrimus, kurie gali turėti įtakos ne tik meteorologijai, bet ir mūsų supratimui apie Žemės atmosferą bei jos pokyčius.

Dalyvauti gali visi, tiek patyrę fotografai, tiek entuziastai, stebintys dangų savo kieme. Tai ne tik galimybė prisidėti prie mokslo, bet ir puiki proga išvysti vieną gražiausių ir paslaptingiausių dangaus reiškinių. Net jei nepavyks jų pamatyti iš pirmo karto, pats procesas gali tapti nauju pomėgiu, kuris skatina domėtis gamta, mokslu ir padeda geriau suprasti mūsų planetą.

Ši iniciatyva dar kartą parodo, kaip svarbus tampa žmonių bendradarbiavimas su mokslu. Net paprasta nuotrauka gali tapti reikšmingu duomenų šaltiniu, leidžiančiu tyrėjams atrasti naujus dėsnius ir patvirtinti hipotezes. Todėl verta pakelti akis į dangų, pasiimti fotoaparatą ar išmanųjį telefoną ir tapti dalimi pasaulinio mokslinio projekto. Naktiniai šviečiantys debesys laukia tų, kurie pasiruošę juos pastebėti.

Temos:NASA
Kaip vertinate šį įrašą?
Nuostabus!0
Prajuokino0
Nustebino0
Nuvylė0
Sunervino!0
PaskelbėKarolis Vaickus
Žurnalistas
Rašau apie mokslą ir naujausius atradimus, domiuosi tyrimais, inovacijomis ir jų poveikiu kasdieniam gyvenimui. Savo tekstuose siekiu sudėtingus mokslinius procesus paaiškinti aiškiai ir suprantamai, kad skaitytojai galėtų geriau suprasti pasaulį ir jame vykstančius pokyčius.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

Rekomenduojame perskaityti

A serene woman sleeps comfortably in bed, surrounded by soft white linens in a sunlit room.
Lietuva

Tėvai ir mokiniai absoliučiame šoke: svarstoma tvarka, kuri gali visiškai pakeisti jūsų ryto rutiną

Aurimas Kavaliūnas
2026-03-28
black DJI Mavi quadcopter near body of water
Technologijos

„Kiauras dangus“ tampa vis dažniau kartojama fraze: Žukas užsimena, kur slypi tikroji problema ir kas už tai atsakingas

2026-03-28
Maistas

Laukiniai laiškiniai česnakai: išskirtinis nemokamas pavasario prieskonis jūsų virtuvei

Edita Gavelienė
2026-03-28
Automobiliai

„Afeela 1“ startas artėja: sužinokite, ką gali pasiūlyti „Sony Honda Mobility“ elektromobilis

Arnas Pociūnas
2026-03-28
Mokslas

Žarnyno sveikata ir kognityvinės funkcijos: sužinokite, ką atskleidė nauja analizė

Karolis Vaickus
2026-03-28
Petras Gražulis. ELTA / Julius Kalinskas
Įdomybės

Ar riba peržengta: advokato pareiškimas apie Gražulio pasisakymus prieš homoseksualius asmenis stebina visus

2026-03-28

Laikas.lt – įdomus ir gyvas portalas, skirtas visiems, mėgstantiems patikimą informaciją ir naudingus patarimus, paversiančius kasdienį gyvenimą lengvesniu. Skaitykite ir mėgaukitės!

TIPRO, UAB
Kalvarijų g. 99A-33, LT-08219 Vilnius
Tel.: +370 606 17737
El. paštas: [email protected]

Mūsų populiariausios

  • Sveikata ir grožis
  • Technologijos
  • Kultūra
  • Namai
  • Mokslas
  • Pasaulis

Taip pat skaitykite

  • Automobiliai
  • Horoskopai
  • Receptai
  • Maistas
  • Ekonomika
  • Regionai

Redakcija

  • Apie mus
  • Autoriai
  • Privatumo politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Laikas.ltLaikas.lt
@ 2026 Visos teisės saugomos
  • Titulinis
  • Privatumo ir slapukų politika
  • Redakcijos politika
  • Kontaktai
Welcome Back!

Sign in to your account

Username or Email Address
Password

Lost your password?

Not a member? Sign Up