Vairavimo patogumas ilgą laiką buvo siejamas su hidrauliniu vairo stiprintuvu. Tačiau šie laikai pamažu tampa praeitimi. Dabartiniuose naujuose automobiliuose dažniausiai montuojamas elektrinis vairo stiprintuvas, kitaip vadinamas EPS.
Gamintojai jį giria dėl paprastesnės konstrukcijos, mažesnių degalų sąnaudų ir nebuvimo skysčių nutekėjimo rizikos. Tačiau mažai kalbama apie tai, kad šios sistemos gedimas gali būti itin brangus, jei anksčiau hidraulinės pompos keitimas kainuodavo iki pusantro tūkstančio eurų, tai elektrinės sistemos remontas gali atsieiti net penkis tūkstančius.
Jie turi savų priežasčių, kodėl vis dažniau renkasi elektrinius sprendimus. Pirmiausia tai vietos taupymas, nebėra reikalo montuoti po variklio dangčiu hidraulinės pompos, skysčių talpos ar žarnų. Kompaktiškas elektros varikliukas paprastai įrengiamas vairo kolonėlėje arba šalia vairo mechanizmo.
Be to, EPS sistema veikia tik tada, kai vairuotojas suka vairą, skirtingai nei hidraulinė sistema, kuri dirba nuolat ir naudoja vidaus degimo variklio galią. Elektrinis stiprintuvas taip pat leidžia įdiegti įvairius pagalbos vairuotojui sprendimus, kuriuos gamintojai pateikia kaip brangesnes papildomas funkcijas.
Tai gali būti parkavimo asistentai, pagalba išlaikant važiavimo juostą ar net iš dalies autonominis vairavimas. Kitas akivaizdus privalumas, nėra rizikos, kad pradės tekėti hidraulinis skystis, o ir degalų sąnaudos sumažėja maždaug puse litro šimtui kilometrų.
Elektrinio vairo stiprintuvo pagrindą sudaro trys pagrindiniai komponentai, elektros variklis, momento jutiklis, montuojamas ant vairo kolonėlės, ir valdymo kompiuteris. Kai vairuotojas suka vairą, jutiklis fiksuoja, kokia jėga tai daroma, kompiuteris apskaičiuoja reikiamą pagalbą, o variklis akimirksniu reaguoja. Viskas vyksta itin greitai ir sklandžiai, be trūkčiojimų.
Nors dažnai manoma, kad elektriniai stiprintuvai genda dažniau nei hidrauliniai, tai nėra tiesa. Vis dėlto, jei ši sistema sugenda, remontas dažnai būna sudėtingas ir brangus. Viena iš dažniausių gedimo priežasčių, sistemos perkaitimas. Kartais pakanka vos penkiolikos minučių intensyvaus vairo sukinėjimo, kad sistema perkaistų ir išsijungtų. Tokiu atveju vairas tampa sunkiai valdomas, o prietaisų skydelyje užsidega įspėjimo lemputė.
Kita dažnai pasitaikanti problema, vairo pasukimo kampo jutiklio gedimas. Nors tai atrodo nereikšmingas elementas, kainuojantis kelis šimtus eurų, tačiau būtent jis gali visiškai išjungti stiprintuvo veikimą. Sugedus šiam jutikliui, kompiuteris nebesupranta, kuria kryptimi vairuotojas suka vairą, todėl saugumo sumetimais nutraukia pagalbą.
Kalbant apie remontą, čia ir prasideda didžiausi nepatogumai. Jei anksčiau pakakdavo pakeisti vieną žarną ar sandariklį, tai elektriniuose stiprintuvuose dažnai reikia keisti visą modulį. Pavyzdžiui, jei sugenda elektrinis variklis, jo pakeitimas gali kainuoti nuo vieno iki dviejų su puse tūkstančio eurų, o dar prisideda darbo kaina.
Blogiausia tai, kad kai kuriais atvejais neįmanoma pakeisti tik variklio, būtina keisti visą vairo kolonėlę su visa EPS sistema. Tokia operacija kainuoja nuo trijų iki penkių tūkstančių. Papildomai reikalinga diagnostika, kurios kaina gali siekti porą šimtų, o po remonto būtina dar ir kalibracija, kainuojanti dar kelis šimtus.
Prieš stiprintuvo gedimą paprastai atsiranda tam tikri ženklai. Vairas ima veikti netolygiai, kartais sukasi lengvai, kartais sunkiai. Gali pasireikšti trūkčiojimai ar net pojūtis, tarsi vairas akimirksniu išslystų iš rankų. Kai kurie vairuotojai tai apibūdina kaip dilgčiojimą vairo viduje. Toks elgesys rodo, kad elektrinis variklis nebepajėgia dirbti tolygiai. Taip pat dažnas simptomas, ūžesys sukant vairą stovint vietoje. Dar blogiau, jei girdimas girgždėjimas ar traškėjimas, tai gali reikšti mechaninį pažeidimą.
Elektrinis vairo stiprintuvas, nepaisant visų jo privalumų, yra sudėtingas įrenginys, kurio remontas gali būti labai brangus. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius ankstyvus simptomus ir nedelsti kreiptis į specialistus. Tai padės išvengti dar didesnių išlaidų ir užtikrins saugų vairavimą.
