Vasara daugeliui mūsų reiškia ilgus pasivažinėjimus automobiliu – į pajūrį, sodybą, pas artimuosius kitame šalies gale ar leidžiantis į atostogas užsienyje. Ilgos kelionės tampa neatsiejama atostogų dalimi.
Visgi komfortui svarbu ne tik veikiantis kondicionierius ar pilnas degalų bakas, bet ir taisyklinga kūno padėtis bei reguliarus fizinis aktyvumas. Ilgas sėdėjimas automobilyje mažina dėmesio koncentraciją ir kelia iššūkių kūnui. Ką daryti, kad smagi kelionė nepasibaigtų skaudančia nugara ar įtemptu kaklu?
Aukšto meistriškumo treneris Mantas Točelis pabrėžia, kad ilgoje kelionėje būtina atsižvelgti į kūno signalus ir pasirūpinti tinkama laikysena.
„Pirmiausia – automobilio pasirinkimas. Ypač jei transporto priemonė yra nuomojama, būtina įvertinti savo kūno sudėjimą. Dviejų metrų ūgio žmogui mini automobilis netiks, kad ir kiek reguliuosi sėdynę“, – pabrėžia treneris.
Anot jo, tinkamai sureguliavus sėdynę, galima išvengti nugaros ir raumenų negalavimų.
„Net ir įpratusius daug vairuoti vasaros spūstys ir permainingas oras gali greičiau išvarginti“, – priduria M. Točelis.
Sustojimai – ne tik degalams, bet ir poilsiui
Treneris siūlo išnaudoti sustojimus ne tik degalų papildymui, bet ir trumpai mankštai.
„Judėjimas po ilgo sėdėjimo yra būtinas – tai padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis ir pagerina kraujotaką. Kartais net paprasti, kasdieniai judesiai – pavyzdžiui, bandymas pasiekti gėrimą iš viršutinės šaldytuvo lentynos – leidžia šiek tiek išsitiesti, išjudinti nugarą, pečius, rankas. Net trumpa pertrauka ir keli natūralūs judesiai gali pagelbėti“, – teigia M. Točelis.
Pasak „Circle K“ mažmeninės prekybos direktorės Agnės Grigaliūnės, kelionėse automobiliu rekomenduojama kas dvi valandas daryti bent 15 minučių pertrauką – tai padeda išlaikyti maksimalų dėmesį ir susikaupimą.
„Įvairių tyrimų duomenimis, apie 20 proc. eismo įvykių yra susiję su nuovargiu. Ilgai būnant prie vairo, sumažėja reakcijos greitis ir dėmesio koncentracija, o trumpa pertrauka padeda tai kompensuoti. Vairuojant naktį ar sudėtingomis oro sąlygomis pertraukas reikėtų daryti dar dažniau“, – pataria degalinių tinklo atstovė.
Ilgesnėse kelionėse, ypač vykstant už Lietuvos ribų, kur eismo sąlygos nėra gerai pažįstamos, rekomenduojama kas 3–4 valandas daryti bent pusvalandžio pertrauką.
„Jei jaučiamas nuovargis ar raumenų įtampa, silpnėja koncentracija ir didėja eismo įvykių rizika“, – pastebi A. Grigaliūnė.
Lenktynininko patarimai
Apie fizinio aktyvumo bei reguliarių sustojimų svarbą kalba ir lenktynininkas Eimantas Navikauskas – jis puikiai žino, ką reiškia būti susikaupusiam ir fiziškai pasirengusiam ilgai sėdėti prie vairo, kartais net iki šešių valandų.
„Prieš kiekvieną važiavimą, likus maždaug 30 minučių, visuomet atliekame apšilimo ir reakcijos sužadinimo pratimus – tai padeda tiek fiziškai, tiek psichologiškai pasiruošti startui“, – sako E. Navikauskas.
Jis pabrėžia, kad ir po važiavimo kūnas dažnai būna įsitempęs – ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse. Tokiais atvejais labiausiai padeda trumpas pogulis bei masažas įsitempusioms vietoms. „Jei turiu daugiau laiko, darau ir tempimo pratimus, ypač pečių juostos ir klubų“, – atskleidžia E. Navikauskas.
Lenktynininkas įsitikinęs, kad šios taisyklės pritaikomos ir kelionėms automobiliu: trumpas sustojimas, keli tempimo ar mobilumo pratimai gali labai pagelbėti – kūnas lieka žvalus ir nesustingęs.
Trenerio rekomendacijos keliaujantiems
- Skirkite laiko tinkamai sureguliuoti sėdynę. Iš pirmo žvilgsnio mažos detalės, pavyzdžiui, netinkamas sėdynės aukštis ar atstumas, gali greitai sukelti raumenų įtampą ir nuovargį. Atlošas turėtų būti 100–110 laipsnių kampu, o klubai – viename lygyje su keliais. Jei nugara nesiremia arba kojos negali laisvai judėti, sėdynę reikėtų sureguliuoti iš naujo.
- Patikrinkite pedalų atstumą. Spaudžiant pedalą, nugara neturėtų atsitraukti nuo atlošo. Kojos turėtų būti atpalaiduotos ir remtis kulnais.
- Pasirūpinkite nugaros atrama. Jei automobilyje nėra juosmens atramos, gali padėti susuktas rankšluostis, užpildantis įlinkį tarp apatinės nugaros dalies ir sėdynės.
- Sureguliuokite vairą. Vairas turėtų būti bent 25–30 cm atstumu nuo kūno. Tinkamą atstumą nustatyti galite atsiremdami mentėmis į atlošą, ištiesdami rankas ant vairo viršaus – riešai turi patogiai pasiekti viršų. Važiuojant rankos turi būti sulenktos per alkūnes maždaug 120 laipsnių kampu.
- Atkreipkite dėmesį į galvos padėtį. Galvos atrama turi būti tiesiai ties galvos viduriu. Jei galva pasvyra į priekį arba į šoną, kaklo srityje atsiranda įtampa.
- Laikykite vairą abiem rankom. Vairavimas viena ranka apkrauna kūną netolygiai – tai greitai pasijunta ilgesnėse kelionėse.
- Darykite reguliarias pertraukas. Kaip ir dirbant biure, kūnui po ilgo sėdėjimo reikia pajudėti. Net trumpas išsitiesimas ir grynas oras padeda išlikti budriam ir atsipalaidavusiam.
