Praėjusiais metais Kalifornijoje įvykęs eksperimentas, kuriuo siekta prislopinti saulės spinduliuotę pasitelkus debesis, baigėsi greičiau nei planuota. Pranešama, kad vos po 20 minučių tyrimas buvo sustabdytas vietos valdžios sprendimu.
Tai nulėmė ne tik eksperimentinio pobūdžio rizika, bet ir tai, kad projektas buvo vykdomas itin uždarai, nesuderinus detalių su atsakingomis institucijomis.
Mokslininkų komanda, kuriai vadovavo Vašingtono universitetas, eksperimentui pasirinko neįprastą lokaciją, buvusį karinio jūrų laivyno lėktuvnešį „Hornet“, šiuo metu veikiantį kaip muziejus. Būtent šis faktas išprovokavo konfliktą.
Skelbiama, jog vietos pareigūnai apkaltino tyrėjus nesilaikius lėktuvnešio nuomos sutarties sąlygų. Pats eksperimentas buvo susijęs su saulės geo inžinerija, sritimi, kuri vertinama prieštaringai tiek dėl galimos naudos klimato reguliavimui, tiek dėl rizikos gamtai ir visuomenei.
Saulės geo inžinerija tampa vis aktualesnė, nes pasaulis ieško skubių priemonių suvaldyti klimato krizę. Visgi kol kas nėra nei aiškaus reguliavimo, nei visuomenės sutarimo, kaip ir kada tokie metodai turėtų būti taikomi.
Kritikai neretai pabrėžia, kad poveikis atmosferai gali būti neprognozuojamas. Nors tokie tyrimai žada atsakymus, jie kartu kelia daug klausimų – pradedant etika, baigiant ilgalaikėmis pasekmėmis.
Nepaisant skeptikų, projektas sulaukė paramos iš kelių privačių rėmėjų. Šaltiniai mini kriptovaliutų pasaulyje žinomą verslininką Krisą Larseną, filantropę Reičelę Priker bei investuotoją Krisą Sakką. Mokslininkai tikėjosi, kad ši parama padės išplėtoti tolesnius eksperimentus ir atverti kelią inovatyvioms klimato reguliavimo priemonėms.
Ši istorija nėra vienintelė. Birželio mėnesį Vakarų žiniasklaida pranešė apie dar vieną ambicingą planą – Didžiosios Britanijos Pažangių tyrimų ir išradimų agentūra paskyrė 10 mln. svarų tyrėjų grupei, kuri analizuos, ar įmanoma atkurti ir sustiprinti Arkties ledą pasitelkiant šimtus tūkstančių robotų.
Vienas iš šio projekto iniciatorių, Kembridžo universiteto mokslininkas Šonas Ficdžeraldas, pabrėžė, kad dabartinė klimato kaitos dinamika reikalauja nebe kosmetinių sprendimų, o drąsių eksperimentų. Jo žodžiais, „reikia imtis veiksmų, kurie leistų realiai atšaldyti Arktį“, kitaip pasaulis susidurs su sunkiai suvaldomomis pasekmėmis.
Abu šie pavyzdžiai rodo, kad pasaulyje auga susidomėjimas eksperimentinėmis klimato valdymo priemonėmis, net jei jos kelia ginčus, jos taip pat laikomos neišvengiamomis, jei norima išvengti katastrofiškų padarinių.
