Šią vasarą Graikija išgyvena vieną didžiausių stichijų pastaraisiais metais. Miškų ir krūmynų gaisrai įsiplieskė keliose šalies vietose, nuo Peloponeso pusiasalio iki Eubėjos, Kithiros ir Kretos salų. Gaisrai kilo tiek sausumos, tiek salų teritorijose, o liepsnos sparčiai plinta dėl ilgalaikės sausros, aukštos temperatūros ir stipraus vėjo.
Kai kuriose vietovėse liepsnos pasiekė gyvenamuosius kvartalus, todėl skubiai evakuojami gyventojai, atostogautojai ir turistai.Ypač nukentėjo Kithiros sala. Vietos valdžios atstovai pranešė, kad beveik pusė salos ploto buvo sunaikinta ugnies. Sudegė gyvenamieji namai, olivmedžių giraitės ir bitininkystės aviliai.
Ugnis pasiekė net populiarias poilsio zonas, kuriose tuo metu buvo daug žmonių. Dėl to buvo paskelbta privaloma evakuacija. Sala kreipėsi į vyriausybę prašydama paskelbti nepaprastąją padėtį ir užtikrinti skubią paramą. Tai ne pirmas kartas, kai Kithira susiduria su stichija, 2017 metais čia jau siautė didelis gaisras.
Liepsnos niokoja ir Eubėją bei Kretą
Eubėjos saloje gaisrai nusiaubė didelius miškų plotus, žuvo daugybė ūkinių gyvūnų. Kai kur gyventojai skundžiasi vandens tiekimo sutrikimais. Tuo metu Kretoje padėtis šiek tiek geresnė, tačiau ir čia pranešama apie apgadintą bažnyčią ir kelis sudegusius namus. Stichija palietė ir sostinės Atėnų apylinkes Kryonerijos gyvenvietėje sustiprinta policijos kontrolė, siekiant užkirsti kelią galimiems plėšikavimams tuščiuose namuose.
Graikijos ministras pirmininkas Kiriakas Mitsotakis oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungos valstybes prašydamas pagalbos. Į šalį atvyko ugniagesių komandos iš Italijos ir Čekijos, kurios padeda kovoti su įsisiautėjusiu gaisru. Premjeras pažadėjo, kad nukentėjusieji nebus palikti vieni, valstybė padės atstatyti prarastus namus ir turtą. Pasak jo, sekmadienį situacija šiek tiek pagerėjo dėl sumažėjusio vėjo, tačiau kova su stichija vis dar vyksta visomis turimomis priemonėmis.
Orų prognozės nedžiugina
Ilgalaikės orų prognozės Graikijai kol kas nėra palankios. Nors ekstremalios karščio bangos po truputį slūgsta ir temperatūra nukrenta žemiau 40 laipsnių, vis tiek išlieka aukšta apie 32 – 35 laipsnius dienos metu. Kritulių artimiausiomis dienomis nenumatoma, todėl sausros sąlygos tik padeda ugniai plisti. Tokiomis aplinkybėmis kyla grėsmė, kad nauji gaisrai gali įsiplieksti bet kada.
Pastaraisiais metais Graikija vis dažniau susiduria su stichijomis nuo karščio bangų iki miškų gaisrų. Šie reiškiniai rodo vis aštresnes klimato kaitos pasekmes, su kuriomis teks susitaikyti ir ieškoti ilgalaikių sprendimų. Tačiau šiuo metu svarbiausia padėti žmonėms išgyventi šią krizę, atkurti jų gyvenimus ir užtikrinti, kad panašios nelaimės ateityje būtų valdomos veiksmingiau.
