Po pandemijos įprastas darbo modelis pasikeitė – daugelis verslų įtvirtino nuotolinį ar hibridinį darbo režimą, o dalis darbuotojų įsirengė nuolatines darbo vietas namuose. Tačiau retai susimąstome, ką tai reiškia energetiniu požiūriu: kai nebedirbame biure, energijos sąnaudos persikelia į mūsų namus.
Apšvietimas, šildymas ar vėsinimas, nuolat veikiantis kompiuteris, maršrutizatorius ir kita įranga – viskas pradeda veikti ilgiau ir intensyviau. Dėl to augančias sąskaitas pastebime ne iškart, bet ilguoju laikotarpiu jos gali reikšmingai prisidėti prie bendrų išlaidų. Norint to išvengti, svarbu žinoti, kurie įpročiai lemia didžiausią vartojimą ir ką galima optimizuoti be papildomų investicijų.
„Dirbti iš namų gali būti patogu, tačiau tai keičia ir mūsų santykį su energijos vartojimu. Biure daug dalykų vyksta automatiškai – apšvietimas įsijungia zonose, kur juda žmonės, patalpos šildomos centralizuotai, įrenginiai išjungiami po darbo valandų. Tuo tarpu namuose už viską atsakome patys – dažnai net nepastebime, kiek prietaisų veikia visą dieną ar kiek elektros eikvojama kasdien. Tokiais atvejais labai padeda paprasti, bet tikslingi sprendimai. Energijos taupymas prasideda nuo supratimo, kur ji dingsta“, – sako „Ignitis grupės“ Tvarumo politikos ir energetinio efektyvumo ekspertė, dr. Dalia Buivydienė.
Tyliai eikvojama energija
Hibridinis darbas tapo nebe išimtimi, o norma. Didelė dalis darbuotojų bent kelias dienas per savaitę vis dar dirba iš namų. Net ir mažėjant nuotolinio darbo apimtims, hibridinio darbo praktika išlieka plačiai paplitusi.
Europos Sąjungos agentūros „Eurofound“ duomenimis, 2024 m. net 44 proc. darbuotojų Europos Sąjungoje, kurių pareigas įmanoma atlikti nuotoliniu būdu, vis dar dirba hibridiniu modeliu – dalį laiko biure, dalį namuose. O tai reiškia, kad milijonai žmonių kasdien bent dalį laiko dirba savo virtuvėje, svetainėje ar miegamajame – ir net nepastebi, kaip jų energijos sąnaudos pasikeičia.
Kai dirbame namuose, mūsų gyvenamoji aplinka tampa ne tik poilsio, bet ir darbo vieta – kartu ir pagrindine elektros vartojimo erdve. Sąnaudos, kurios anksčiau būdavo paskirstytos tarp šimtų žmonių biure, dabar susitelkia viename būste. Biure šviesa dega tik darbo zonose, oras reguliuojamas centralizuotai, įrenginiai dažniausiai išjungiami automatiškai.
Tuo tarpu namuose viskas priklauso nuo mūsų pačių – dažnai paliekame veikti prietaisus visai dienai, apšviečiame kambarius, kuriuose nebūname, šildome ar vėsiname visą būstą, net jei dirbame tik vienoje vietoje. Toks vartojimas kaupiasi nepastebimai – tampa dalimi rutinos, nors ilgainiui prisideda prie augančių sąskaitų.
Kaip keičiasi energijos vartojimo įpročiai namuose
Energijos sąnaudos keliauja paskui darbo vietą: iš biuro į virtuvę, iš centralizuotos šildymo sistemos – į asmeninį šildytuvą. Įvairūs Europos ir JAV duomenys rodo, kad dirbant iš namų, elektros vartojimas namuose padidėja vidutiniškai nuo 7 iki 23 procentų, priklausomai nuo sezono, gyvenamojo būsto dydžio ir įrenginių efektyvumo.
Pavyzdžiui, žiemą šis padidėjimas dažniausiai siejamas su papildomu šildymu, o vasarą – su vėsinimo įranga. Visus metus veikiančios priemonės, apšvietimas ir kiti prietaisai taip pat prideda savo dalį – dažniausiai tyliai ir nepastebimai.
Daug energijos dingsta budėjimo režimu: kai įrenginiai iš pažiūros išjungti, bet vis dar naudoja elektrą. Tai – maršrutizatoriai, spausdintuvai, monitoriai, įkrovikliai. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad tokios „nematomos“ sąnaudos gali sudaryti net iki dešimtadalio viso namų elektros suvartojimo. Nors atrodo smulkmena, šie prietaisai veikia 24 valandas per parą – tad per mėnesį tai jau realus papildomas eurų skaičius sąskaitoje.
„Dirbant iš namų elektros vartojimas išauga – ir tai natūralu, nes namai tampa ne tik gyvenamąja, bet ir darbo erdve. Tačiau daug sąnaudų susidaro ne dėl to, ką naudojame, o dėl to, ką paliekame veikti nesąmoningai. Tokių mažų, bet nuolatinių energijos „nutekėjimų“ vartotojai nemato, nes jie tiesiog tapę fonu. O vis dėlto jie gali sudaryti iki 10 proc. viso elektros suvartojimo namuose“, – teigia „Ignitis grupės“ Tvarumo politikos ir energetinio efektyvumo ekspertė dr. Dalia Buivydienė.
Paprasti sprendimai, kurie mažina vartojimą
Dirbant iš namų energijos sąnaudos padidėja, bet tai nereiškia, kad jos turi likti nekontroliuojamos. Daugelį sprendimų galima įgyvendinti be papildomų išlaidų – svarbiausia atpažinti, kur slypi pagrindiniai vartojimo taškai.
Pavyzdžiui, LED lemputės suvartoja bent 75 proc. mažiau energijos nei senos kaitrinės, o darbo vietai dažnai pakanka vieno kryptinio šviestuvo vietoj viso kambario apšvietimo. Taip pat verta pergalvoti įrenginių pasirinkimą – nešiojamasis kompiuteris naudoja keliskart mažiau energijos nei stacionarus, o daugelis naujesnių modelių turi ir efektyvesnius energijos taupymo režimus.
Paprastas įprotis – išjungti įkroviklius ir kitus prietaisus, kai jie nenaudojami – ilgainiui padeda išvengti nereikalingų sąnaudų, ypač jei tai daroma kasdien. Dar vienas būdas mažinti elektros sąskaitas – protingas energijos planavimas. Jis prasideda nuo suvokimo, kada ir kokiems įrenginiams namuose sunaudojama daugiausia elektros.
Dirbant iš namų tai tampa ypač svarbu, nes energijos vartojimas išsiplečia per visą dieną, o sąnaudos auga nepastebimai. Tam, kad būtų lengviau stebėti savo vartojimo įpročius ir juos koreguoti, galima naudotis „Ignitis“ programėle „EnergySmart“. Joje pateikiami realaus laiko suvartojimo duomenys, galimybė peržiūrėti pigesnių valandų grafiką, palyginti skirtingų dienų ar mėnesių rodiklius. Tai leidžia planuoti energijai imlias veiklas – nuo skalbimo ar indų plovimo iki elektromobilio krovimo – taip, kad būtų ir patogu, ir taupu.
