Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak britų kosmoso ginkluotės tyrėjos Elenos Grossfeld iš „King’s College London“, gali ruoštis pereiti prie naujo itin pavojingo hibridinio karo etapo. Tai nebe kibernetinės atakos ar dezinformacijos srautai.
Šįkart dėmesys krypsta į žemės orbitą. Teigiama, kad Kremlius gali planuoti strateginį kosmoso infrastruktūros sabotažą, kuris gali negrįžtamai pakeisti globalią saugumo pusiausvyrą. E. Grossfeld teigia, kad Rusijos valdžia gali tyčia susprogdinti savo paties palydovus, kuriuose būtų branduolinės galvutės ar kitos destruktyvios technologijos.
Toks veiksmas, atliktas strategiškai šalia Van Aleno radiacijos juostų, lemtų masinį elektromagnetinį sutrikimą ir išvestų iš rikiuotės tūkstančius kitų šalių satelitų, ypač ryšiui, GPS navigacijai ir žvalgybai naudojamų sistemų.
Pasak ekspertės, tai būtų tarsi „kosminis Perl Harboras“ – smūgis, kuris nepalieka įrodymų, tačiau sukelia paralyžių. Sabotažo grožis, jos žodžiais, yra tame, kad jo neįmanoma įrodyti. Rusija galėtų viską nuneigti, o Vakarai liktų be aiškių svertų atsakomiesiems veiksmams.
Tokia strategija yra rafinuota ir tai klasikinis maskuotės principas, kai agresorius slepia tikruosius ketinimus po „techninių gedimų“ priedanga.
Kuo tai gresia Vakarams?
Didžiausia grėsmė tokio scenarijaus atveju tenka „SpaceX“ tinklui. „Starlink“ satelitai šiuo metu yra esminė Ukrainos ryšio infrastruktūros dalis, jais naudojasi tiek kariuomenė, tiek valstybės institucijos. Jau anksčiau Rusijos kibernetinės pajėgos bandė atakuoti žeminius „Starlink“ terminalus.
Jei dabar būtų imtasi veiksmų prieš pačius satelitus, tai galėtų sutrikdyti ne tik Ukrainos, bet ir didelės dalies Europos bei Šiaurės Amerikos ryšių sistemas.
Tai reikštų interneto nutrūkimą, mobiliojo ryšio veiklos paralyžių, GPS signalo praradimą, logistikos sistemų griūtį, karinės technikos dezorientaciją ir net gyvybiškai svarbių paslaugų, tokių kaip greitoji pagalba ar aviacijos sauga, sutrikdymą. Ir visa tai – be nei vieno šūvio iš ginklo.
E. Grossfeld pabrėžia, kad Rusija jau kurį laiką aktyviai investuoja į priešpalydovinius ginklus, nuo raketų ir lazerių iki pažangių kibernetinių priemonių. Tačiau branduolinio sprogmens panaudojimas kosmose būtų precedento neturintis žingsnis.
Tai taptų ne tik naujo karo pradžia, bet ir simboliniu pareiškimu, Maskva siekia perrašyti taisykles, kurios ilgą laiką valdė orbitinę erdvę.
Kodėl Vakarai tylėjo?
Pasak E. Grossfeld, NATO ir JAV iki šiol nesiėmė ryžtingų veiksmų net ir po to, kai Rusija jau įvykdė virtinę sabotažo atvejų. Vienas iš žinomiausių – 2022 metų pavasarį vykdyta kibernetinė ataka prieš „Viasat“ palydovinę infrastruktūrą, kuri tuo metu buvo gyvybiškai svarbi Ukrainos vyriausybės ryšiams su partneriais.
Tuo metu ES, JAV ir Jungtinė Karalystė griežtai pasmerkė Rusijos veiksmus, bet realių pasekmių Maskvai nebuvo. Kaip pastebi ekspertė, tai tik sustiprino Kremlių, kuris pademonstravo, kad galima veikti agresyviai, išvengiant rimtų sankcijų ar atsakomųjų veiksmų.
„Sabotažas – tai ne pavienis incidentas, o sisteminė strategija, kuri buvo įaugusi į Rusijos valstybingumo DNR dar nuo Sovietų Sąjungos laikų“, – pabrėžia E. Grossfeld.
Jos teigimu, dabar šios schemos tiesiog perkeliamos į kitą lygmenį – kosmosą.
Ar tai neišvengiama?
Kol kas tai tėra įspėjimas, bet Vakarų žvalgyba ir analitikai vis garsiau skamba pavojaus varpais. Tokia ataka galėtų tapti žaibiška pradžia naujo konflikto formato – pirmojo istorijoje „kosminio karo“.
Jei tai įvyks, pasekmės palies kiekvieną, nuo eilinių vartotojų, kurie praras GPS ar internetą, iki vyriausybių, kurios neteks ryšio su savo kariuomenėmis ar sąjungininkais.
„Tai nebėra teorija. Tai – realus planas. Ir jei Vakarai nesiims aktyvios prevencijos dabar, rytoj gali būti per vėlu“, – teigia E. Grossfeld.
