Ukrainos organizacija „Come Back Alive“ padarė svarbų žingsnį modernizuojant šalies oro pajėgas – kariuomenei perduoti pirmieji mobilūs remonto ir misijų planavimo kompleksai, pritaikyti specialiai naikintuvams „F-16“. Šis sprendimas iš esmės keičia naudojimo koncepciją.
Jei daugelyje Vakarų valstybių šie naikintuvai tarnauja kaip strategiškai svarbi, bet gana statiška ginkluotės dalis, tai Ukrainoje jie pamažu tampa itin dinamiška, greitai perdislokuojama oro pajėgų ašimi.
Tokių kompleksų paskirtis yra užtikrinti lėktuvų išgyvenamumą net ekstremaliausiomis sąlygomis. Jų mobilumas reiškia, kad net praradus pagrindinę oro bazę ar kilus būtinybei pasitraukti iš puolimo taikinių, „F-16“ vis tiek galės būti aptarnaujami, remontuojami ir ruošiami naujoms misijoms.
Tai ne tik ženkliai padidina naikintuvų operacinį gyvavimo laiką fronte, bet ir tampa rimta taktine mįsle priešui – rusų žvalgybai bus sunku nustatyti tikslų naikintuvų dislokacijos tašką.
Tokių mobilių kompleksų struktūra nėra paprasta. Jie apima ne tik techninius dirbtuvių modulius ar amunicijos transportavimo priemones, bet ir infrastruktūrą, reikalingą planuoti oro operacijas.
Priešskrydinis pasirengimas, misijų suderinimas, komunikacija su pilotais, net operatorių apgyvendinimas – viskas telpa keliuose specialiai paruoštuose sunkvežimiuose ir konteineriuose. Ir viskas – visiškai mobilu.
„Projektas 61“, kaip pavadintas šis sprendimas, kol kas apima du tokius kompleksus. Vienas iš jų skirtas techninei priežiūrai ir greitam remontui, kitas – taktinėms užduotims planuoti. Visa tai leido sumažinti žmogiškųjų resursų poreikį.
Teigiama, kad standartinei misijai pasiruošti nebereikia daugiau nei dešimties žmonių ir dabar užtenka trijų. Tai itin svarbu karo sąlygomis, kai kiekvienas žmogus turi kelias užduotis ir laiko resursai riboti.
Ukrainos Gynybos ministerija mato šių kompleksų vertę ne tik trumpuoju laikotarpiu. Kuriama visa infrastruktūra, leidžianti naikintuvus eksploatuoti ne iš saugių, iš anksto numatytų taškų, o greitai besikeičiančiose vietovėse.
Tai mobilumo lygmuo, kurio nesiekė net kai kurios NATO šalys. Ir tai, pasak ekspertų, gali tapti viena iš priežasčių, kodėl Ukrainos „F-16“ taps unikaliais net pasauliniame kontekste – ne vien dėl ginkluotės, o dėl veikimo taktikos.
Pasak organizacijos „Come Back Alive“ vadovo Taraso Chmuto, toks perėjimas prie dinaminio oro karo nėra tik teorinė vizija. Tai realybė, sukurta ir įgyvendinta remiantis karo lauko patirtimi. Pilnai veikianti sistema leidžia tikėtis, kad ateityje bus sukurtos dar pažangesnės versijos, galbūt taikomos ir kitų tipų naikintuvams ar net bepiločiams orlaiviams.
Jei šie pirmieji kompleksai pasiteisins, tai bus rimtas paskatinimas plėsti projektą, įtraukiant dar daugiau vietos gamintojų ir partnerių. Turint omenyje, kad Ukraina jau seniai siekia technologinio savarankiškumo gynybos sektoriuje, tokie projektai gali tapti ilgalaikės strategijos dalimi – kurti gynybinę infrastruktūrą, kuri ne tik prisitaiko prie karo sąlygų, bet ir jas diktuoja.
Tai ne vien techninis progresas, tai ir konceptualus posūkis, nuo priklausomybės nuo stacionarių karinių bazių prie visiško operacinio lankstumo. Ir tai, ko gero, tik pradžia.
