Rusijos karas prieš Ukrainą toliau kelia grėsmę visoms šalies dalims, nuo fronto linijų rytuose iki anksčiau laikytų santykinai saugių regionų vakaruose.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Ukrainos sostinė Kijevas tapo dar vienu Rusijos karinės agresijos taikiniu. Pranešama, kad čia buvo panaudoti dronai ir raketos, o pasekmės – skaudžios.
Per išpuolį Kijeve žuvo mažiausiai vienas žmogus, dar du buvo sužeisti. Smūgiuota į civilinius objektus – pažeisti gyvenamieji namai, vaikų darželis ir net metro stotis, kuri karo metu naudojama kaip slėptuvė.
Tačiau šįkart atakos ribomis nesibaigė sostinėje. Pranešama apie ypač smarkius smūgius Iwano-Frankivsko srityje vakaruose, kurie iki šiol iš dalies buvo laikyti saugesne zona.
Pasak Ukrainos pareigūnų, tai buvo vienas plataus masto išpuolių, apėmęs kelis miestus vienu metu ir parodęs, kad Rusijos strategija vis dar orientuota į terorą, o ne tik karinius taikinius.
Taikytasi net į metro slėptuvę
Kaip pranešė nepriklausomas portalas „Kyiv Independent“, pirmadienio naktį Kijevui buvo smogta pasitelkus bepiločius orlaivius ir raketas. Sostinėje paskelbtas oro pavojaus signalas, o gyventojai buvo raginami slėptis.
Liudininkai pasakojo apie virtinę sprogimų, garsai girdėjosi keliose miesto dalyse. Oficialiais duomenimis, per šiuos smūgius žuvo bent vienas žmogus, dar du žmonės buvo sužeisti.
Kijevo meras Vitalijus Klyčko informavo, kad pagalbos tarnybos dirbo keturiuose sostinės rajonuose. Bent viena metro stotis, kuri karo sąlygomis veikia ir kaip slėptuvė, buvo apgadinta. Pranešama, kad ją apgaubė dūmai. Be to, apgadintos kelios parduotuvės, gyvenamieji daugiabučiai ir vaikų darželis.
Agentūra „Ukrinform“ nurodė, kad Darnyckio rajone pataikyta į negyvenamą pastatą, jo stogas užsiliepsnojo.
Vakarinė Ukraina taip pat tapo taikiniu
Ne tik sostinė buvo bombarduojama. Vakarinėje šalies dalyje, Iwano-Frankivske, padėtis taip pat įtempta. Šio miesto meras Ruslanas Marcinciukas pareiškė, kad miestas patyrė didžiausią puolimą nuo visapusiškos invazijos pradžios 2022 metų vasarį.
Vakariniai regionai ilgą laiką buvo laikomi saugesniais, čia buvo perkelti dalis pabėgėlių, veikė logistikos mazgai, sandėliai, o dalis tarptautinių organizacijų taip pat pasirinko šiuos miestus kaip savo laikiną bazę. Tačiau pastarieji smūgiai aiškiai rodo, kad Rusija nenori palikti „ramių zonų“.
Dar vienas miestas, kuriame aidėjo sprogimai – Charkovas. Kaip informavo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, naktį mieste fiksuota daug garsų, panašių į sprogimus. Kol kas daugiau detalių apie padarytą žalą ar aukas nepateikta.
Teroras prieš civilius tęsiasi
Pastarųjų atakų pobūdis – taikymasis į metro, gyvenamuosius rajonus ir civilinę infrastruktūrą – dar kartą primena, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis sėti baimę, paralyžiuoti kasdienį žmonių gyvenimą ir kelti emocinę įtampą net toli nuo fronto linijos.
Šie įvykiai vėl iškelia klausimus dėl oro gynybos stiprinimo, gyventojų evakuacijos galimybių ir tarptautinės reakcijos. Kuo toliau nuo fronto, tuo didesnė iliuzija, kad čia jau saugu, tačiau šios iliuzijos kaskart griaunamos naujomis atakomis.
Rusijos veiksmai rodo aiškią kryptį – spausti visoje teritorijoje, neatsižvelgiant į tai, ar ten yra karinių objektų. Naktinis išpuolis Kijeve ir Iwano-Frankivske patvirtina, kad net tie, kurie manė esantys pakankamai toli, nėra apsaugoti.
Tuo pačiu išlieka aiški žinia, kad karas tęsiasi, o taika dar toli. Ukrainos visuomenė ir toliau priversta gyventi tarp oro pavojaus sirenų, dulkančių griuvėsių ir kasdienio išlikimo.
