Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė naują ataskaitą apie karo eigą Ukrainoje, kurioje pateikiami skaičiai apie Rusijos kontroliuojamas teritorijas ir galimus karo trukmės scenarijus. Pasak britų žvalgybos, Rusijos pajėgos šių metų gegužę ir birželį užėmė daugiau teritorijų nei per tą patį laikotarpį praėjusiais metais.
Birželio mėnesį Rusija kontroliavo apie šešis šimtus kvadratinių kilometrų naujų teritorijų, gegužę šis skaičius siekė apie keturis šimtus. Jeigu ši tendencija išliktų, norint okupuoti visą Ukrainos teritoriją tokiu tempu prireiktų daugiau nei tūkstančio mėnesių, tai yra per septyniasdešimt metų.
Vis dėlto, šios pastaruoju metu užimtos teritorijos daugiausia susijusios su mažais kaimais ar nedidelėmis gyvenvietėmis. Dideli miestai, tokie kaip Pokrovskas, nėra užimti.
Ekspertų nuomone, tokie užkariavimai nėra strategiškai reikšmingi, o kiekvienas papildomas Ukrainos teritorijos metras Rusijai kainuoja gyvybę, žūsta bent vienas karys. Tai rodo itin didelį rusų nuostolių mastą ir menką karinį efektyvumą, nepaisant pagalbos iš tokių šalių kaip Iranas, Šiaurės Korėja ar Kinija.
Rusijos kontrolė sumažėjo nuo 2022 metų
Karas Ukrainoje jau trunka daugiau nei trejus metus. Per šį laikotarpį abi pusės patyrė pergales ir didelius nuostolius. Nors dažnai skelbiama, kad Rusija vis dar veržiasi į priekį, realybėje situacija kur kas sudėtingesnė. Dar 2022 metų birželį, praėjus vos keturiems mėnesiams po karo pradžios, Rusija kontroliavo apie dvidešimt septynis procentus Ukrainos teritorijos. Tačiau 2023 metų pradžioje šis skaičius sumažėjo. Nors per laiką buvo užimti tokie miestai kaip Bachmutas ir Avdijivka, šiuo metu Rusijos kontrolė siekia apie dvidešimt vieną procentą teritorijos. Tai yra šešiais procentais mažiau nei didžiausio Rusijos įtakos laikotarpiu.
Kremlius vėl kovoja dėl tų pačių miestų
Pradžioje Rusijos pajėgos pasiekė net Kijivo priemiesčius, peržengė Dniepro upę ir užėmė didelę Chersono srities dalį su pačiu Chersonu. Tačiau dėl logistikos sunkumų buvo priimtas sprendimas atsitraukti už Dniepro ir sustiprinti gynybines pozicijas. Panaši situacija įvyko Donbase ir Charkivo regione, kur 2022 metų rudenį rusų kariai buvo priversti trauktis beveik iki Luhansko ribos. Dabar jie vėl kovoja dėl tų pačių vietovių, kurias trumpam buvo užėmę karo pradžioje.
Nepaisant milžiniškų išteklių ir pajėgų, Rusija iki šiol nesugebėjo atkurti tokios teritorinės kontrolės, kokią turėjo 2022 metų vasarą. Negana to, ji neteko kai kurių savo teritorijų, pavyzdžiui, Kursko srityje, kurios buvo užpultos per Ukrainos kontrpuolimą 2024 metų rugpjūtį.
Rusijos nuostoliai gali viršyti milijoną karių
Nors nei Rusija, nei Ukraina oficialiai neskelbia tikslių karių nuostolių, neoficialiais duomenimis galima susidaryti bendrą vaizdą. Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia, kad iš viso žuvo arba buvo sužeista per milijoną rusų karių. Tai nėra tikslus skaičius, tačiau jis apytiksliai atspindi bendrą situaciją fronte.
Remiantis naujausiais karo analizės duomenimis, per trejus metus žuvo apie du šimtus tūkstančių rusų karių, dar šeši šimtai penkiasdešimt tūkstančių sužeisti. Maždaug trys šimtai šešiasdešimt tūkstančių iš jų laikomi visam laikui netekusiais galimybės tęsti tarnybą. Tokie skaičiai rodo, kad bendras aukų skaičius viršija aštuonis šimtus penkiasdešimt tūkstančių, o tai atitinka Ukrainos pateiktas prognozes.
Karas nesibaigia, o žala abiem pusėms tik didėja
Apžvelgiant visą karo eigą, tampa aišku, kad Rusijos tikslai liko nepasiekti, o Ukrainos pasipriešinimas išlieka stiprus. Nors teritoriniai pasistūmėjimai vyksta, jie lėti ir labai brangūs. Dabartinė situacija rodo, kad greitos pabaigos tikėtis neverta, o pats konfliktas gali trukti dar labai ilgai.
