Kelionių pasaulis netrukus susidurs su vienu didžiausių pokyčių per pastaruosius dešimtmečius. Oro linijų bendrovės pradeda aktyviai diegti dirbtinio intelekto technologijas, kurios perima vis daugiau funkcijų, anksčiau priklausiusių žmonių sprendimams. Viena iš šių funkcijų yra bilietų kainų nustatymas. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti nedidelis pakeitimas, jo įtaka keleiviams gali būti kur kas reikšmingesnė, nei daugelis įsivaizduoja.
Pirmoji oro linijų bendrovė, pradedanti taikyti dirbtinį intelektą kainodarai, yra gerai žinoma Jungtinių Valstijų įmonė „Delta Air Lines“. Ši bendrovė paskelbė, kad pradėjo testuoti sistemą, kuri padeda automatiškai nustatyti bilietų kainas remiantis keleivių mokėjimo įpročiais ir prognozuojama paklausa.
Iš pradžių dirbtinis intelektas bus taikomas mažai daliai, tik vienam procentui bilietų, tačiau jau artimiausiais metais planuojama šį modelį išplėsti iki žymiai platesnės apimties.
Iki 2025 metų pabaigos naujoji technologija bus naudojama dvidešimčiai procentų vidaus skrydžių. Ši praktika nebus įdiegta aklai, visų pirma bus atliekami 18 – 24 mėnesių trukmės testai, siekiant įvertinti, kaip tokie pokyčiai veikia tiek kainų struktūrą, tiek keleivių patirtį.
Kodėl oro linijos keičia kainodaros principus?
Tradiciniai bilietų kainų nustatymo metodai rėmėsi išankstiniais duomenimis, sezoniškumu, vietų likučiu ir bendromis paklausos prognozėmis. Tai reiškė, kad kainos dažnai buvo fiksuojamos ar koreguojamos pagal iš anksto numatytas taisykles.
Dirbtinis intelektas leidžia šį procesą perkelti į naują lygį, jis analizuoja realaus laiko informaciją apie keleivių elgseną, jų užsakymų įpročius, pageidavimus, net tai, kiek jie galėtų būti pasirengę mokėti už skrydį.
Tokiu būdu galima greičiau prisitaikyti prie paklausos svyravimų, pasiūlyti individualizuotus kainos pasiūlymus ir padidinti oro linijų pelningumą. Tačiau tai kelia ir naujų klausimų dėl skaidrumo bei sąžiningumo.
Ką tai reiškia keleiviams?
Vienas iš galimų privalumų, tai didesnis kainų lankstumas. Jei sistema atpažins, kad tam tikram klientui aktuali žema kaina, jis galbūt ją ir gaus. Kita vertus, sistema gali pasiūlyti aukštesnę kainą klientui, kuris, pavyzdžiui, dažnai keliauja verslo klasėje ar užsakinėja bilietus paskutinę minutę. Tokiu atveju kaina gali būti ne objektyviai pagrįsta, o orientuota į didesnį pelną.
Tad keleiviams reikės būti budresniems, lyginant kainas skirtingu metu, naudojantis privatumo nustatymais ar net perkant bilietus inkognito režimu naršyklėje. Kitaip tariant, norint sutaupyti, reikės būti ne tik greitu, bet ir išmaniu pirkėju.
Ar tai taps visuotiniu sprendimu?
Ekspertai sutaria, kad „Delta“ žingsnis yra tik pradžia. Kitos oro linijų bendrovės taip pat žvalgosi į dirbtinio intelekto galimybes ir netrukus gali pasekti šiuo pavyzdžiu. Kainų dinamika tampa vis sudėtingesnė, o keleivių elgsena vis labiau išskaidyta. Todėl senieji kainodaros modeliai ilgainiui tampa nebeefektyvūs.
Dirbtinis intelektas siūlo sprendimą, leidžiantį reaguoti į realias situacijas per kelias sekundes, o ne per dienas ar savaites. Tai reiškia, kad oro linijos gali greičiau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir pasiūlyti labiau tikslinius sprendimus.
Bilietų kainodaros automatizavimas, paremtas dirbtiniu intelektu, žymi naują etapą aviacijos industrijoje. Nors sistema dar tik pradedama diegti, jos įtaka keleivių patirčiai ir sprendimų priėmimui neišvengiamai augs.
Tai gali būti tiek teigiama, tiek sudėtinga naujovė, priklausomai nuo to, kaip atsakingai ir skaidriai bus naudojamos technologijos. Viena aišku, jog skrydžių kainų pasaulis keičiasi, o keleiviai turės prisitaikyti kartu su juo.
