Nors Vokietija jau daugybę kartų įrodė savo paramą Ukrainai, šalies gynybos ministras Boris Pistorius neseniai pareiškė, kad Berlynas daugiau negalės skirti priešlėktuvinių sistemų „Patriot“. Anot jo, šalies saugumas ir NATO įsipareigojimai reikalauja išsaugoti likusius turimus ginkluotės išteklius.
Ministras Pistorius patvirtino, kad Vokietija jau perdavė Ukrainai tris iš dvylikos savo turimų „Patriot“ sistemų. Likusios šešios vis dar reikalingos pačios Vokietijos gynybai. Be to, bent viena sistema nuolat būna nepasiekiama dėl būtinos priežiūros ar naudojimo kariniams mokymams. Dėl šios priežasties šalies galimybės suteikti papildomą pagalbą tampa itin ribotos.
Pasak gynybos ministro, šios oro gynybos sistemos yra ne tik strateginės vertės Vokietijai, bet ir būtinos siekiant įgyvendinti NATO kolektyvinės gynybos tikslus. Būtent todėl, anot jo, šiuo metu nėra galimybių perduoti daugiau tokių sistemų Ukrainai.
Parama išlieka, bet jos ribos aiškios
Nepaisant šio sprendimo, Vokietija ir toliau lieka viena iš didžiausių paramos teikėjų Ukrainai Europoje. Per pastaruosius metus Vokietijos pagalbos Ukrainai vertė siekia milijardus eurų.
Parama apima tiek ginkluotę, tiek mokymus ir humanitarinę pagalbą. Dabartinė vyriausybė, kaip ir jos pirmtakai, tęsia paramos politiką, tačiau šiuo atveju pabrėžia, kad ginkluotės atsargos taip pat turi būti skiriamos nacionaliniam saugumui.
Be to, ministras Pistorius paneigė galimybę artimiausiu metu perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų sistemų „Taurus“. Tai dar vienas signalas, kad Vokietija griežtai vertina savo karinių išteklių likučius.
Jungtinių Valstijų pozicija ir europinis finansavimas
Kol Vokietija stabdo papildomą karinę pagalbą, Jungtinės Amerikos Valstijos žengia toliau. Prezidentas Donaldas Trumpas pranešė, kad Ukraina artimiausiu metu sulauks naujos pažangios ginkluotės siuntos, įskaitant papildomas „Patriot“ sistemas. Tačiau, kaip pažymėjo prezidentas, šį kartą finansinė našta teks ne JAV, o Europos Sąjungai, kuri finansuos šių sistemų pirkimą.
Šis sprendimas leidžia Amerikai tęsti karinę pagalbą Ukrainai, tuo pačiu mažinant tiesiogines išlaidas šalies biudžetui. Pasak Trumpo, tai esą yra abipusiai naudingas sandoris, Europa prisideda finansiškai, o JAV tiekia ginkluotę.
Tarp sąjungininkų skirtingi prioritetai
Ši situacija atspindi vis didėjančius skirtumus tarp Vakarų šalių sąjungininkių, kai kalbama apie ilgalaikę paramą Ukrainai. Vienos šalys, tokios kaip JAV, vis dar pasiryžusios tiekti ginkluotę, o kitos, kaip Vokietija, ima labiau vertinti savo karinio pajėgumo ribas.
Tuo pačiu tai parodo, kaip sudėtinga yra palaikyti nuolatinę aukšto lygio paramą karo veiksmais paveiktai šaliai. Net ir ekonomiškai stiprios valstybės galiausiai susiduria su ribotų resursų problema.
Parama nesibaigia, bet tampa apgalvota
Vokietijos sprendimas nebeskirti papildomų „Patriot“ sistemų Ukrainai nereiškia, kad šalis atsitraukia nuo pagalbos. Tai veikiau signalas, kad pagalba turi būti subalansuota, kad būtų išsaugotas pačios šalies ir visos NATO gynybinis pajėgumas. Kartu tai išryškina būtinybę sąjungininkams koordinuoti savo veiksmus, siekiant užtikrinti nepertraukiamą paramą Ukrainai bei išlaikyti stabilumą visame regione.
