Karo Ukrainoje kontekste, kai kiekviena diena gali atnešti tiek naujų išpuolių, tiek derybų dėl taikos viltį, vis daugiau valstybių pradeda ruoštis galimam konflikto sureguliavimui. Latvijos premjerė Evika Siliņa pareiškė, kad jos šalis jau parengė išsamius karinius planus, kurie būtų pradėti įgyvendinti, jei Ukrainoje būtų pasiektos paliaubos.
Tai paskelbta po tarptautinės „geros valios koalicijos“ narių virtualios diskusijos, kurioje aptartas tolesnis paramos Ukrainai planas.
Pasak Siliños, šiuo metu Latvijos kariniai specialistai glaudžiai bendradarbiauja su kitų koalicijos šalių atstovais, kad veiksmų planas galėtų būti įgyvendintas kuo greičiau, vos tik būtų paskelbtas ugnies nutraukimas.
Tarptautinis bendradarbiavimas stiprina saugumo pagrindus
Diskusijoje taip pat dalyvavo daug įtakingų tarptautinių veikėjų, įskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų senatorius Ričardą Blumentalį ir Lindsį Grehemą bei buvusį prezidento Trumpo specialųjį pasiuntinį Ukrainos klausimais Keitą Kellogą.
Tai buvo pirmas kartas, kai JAV atstovai prisijungė prie šios iniciatyvos, o tai vertinama kaip svarbus žingsnis link koordinuoto transatlantinio atsako į Rusijos agresiją. Premjerės teigimu, senatorius Grehemas šiuo metu aktyviai dirba prie naujos sankcijų Rusijai paketo, kuris apimtų ir šalis, perkančias rusišką naftą. Koordinuotas tokio paketo rengimas kartu su Europos Sąjunga suteiktų papildomo svorio visai iniciatyvai.
Sustiprintas karinis ir finansinis palaikymas Ukrainai
Evika Siliña pabrėžė, kad Europos šalių lyderiai išlieka vieningi: būtina didinti karinę ir finansinę paramą Ukrainai, ypač tuo atveju, jeigu kovos sumažės ar sustos. Ji patvirtino, kad Ukrainai bus skirta naujų „Patriot“ sistemų, kurios sustiprins šalies priešraketinę gynybą.
Konkrečios datos ir kiekybiniai sprendimai bus paviešinti atskirai, tačiau jau dabar aišku, kad kai kurios šalys žengia į priekį labai ryžtingai. Taip pat pabrėžta, kad tiek Europos, tiek JAV indėlis į pagalbą Ukrainai yra reikšmingas, o amerikiečiai vertina Europos šalių pastangas.
Strateginis pasirengimas po paliaubų yra pagrindinis prioritetas
Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris išreiškė pasitenkinimą, kad yra sukurtas išsamus planas dėl taikos palaikymo pajėgų dislokavimo Ukrainoje, jeigu tik bus pasirašytos paliaubos. Pasak jo, toks planas jau yra visiškai parengtas ir jį būtų galima pradėti vykdyti per kelias valandas po karo veiksmų nutraukimo. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas patvirtino, kad „geros valios koalicija“ pasiruošusi nedelsti ir imtis veiksmų iš karto, kai tik situacija leis tai padaryti.
Europos lyderiai tikisi JAV garantijų
Nors planai iš Europos pusės jau parengti, galutinis jų įgyvendinimas labai priklauso nuo Jungtinių Valstijų. Tam, kad misija būtų visapusiškai sėkminga, reikalingos aiškios JAV saugumo garantijos.
Tai galėtų apimti oro erdvės stebėjimą, logistinę paramą ar kitus strateginius resursus. Šiuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nėra viešai patvirtinęs tokio įsipareigojimo, tačiau tikimasi, kad artimiausiu metu pozicija bus aiškiai išdėstyta.
Koalicijos centras bus įsikūręs Paryžiuje
Planuojama, kad naujasis koalicijos veiklos centras bus įsteigtas Paryžiuje. Toks sprendimas priimtas siekiant koordinuoti veiksmus vienoje vietoje ir užtikrinti greitą reakciją. Visi lyderiai pabrėžė, kad svarbiausias tikslas yra užtikrinti, kad Ukraina paliaubų atveju būtų ne silpna, o kuo stipresnė ir pasiruošusi apsisaugoti nuo bet kokios tolimesnės agresijos.
