Po stiprių liūčių keliuose vis dažniau susiformuoja gilios balos ir vietomis atsiranda vandens sankaupos. Nors dažnas vairuotojas į jas nekreipia daug dėmesio, toks požiūris gali baigtis itin brangiai. Pakanka vieno neapgalvoto įvažiavimo į vandenį, ir jūsų automobilio variklis gali būti nepataisomai sugadintas. Dar blogiau, tai gali būti laikoma vairuotojo neatsargumu, todėl draudimo išmokos galima ir nesulaukti.
Vidiniai automobilio varikliai skirti orui įsiurbti ir jį suspausti. Oras, kaip žinoma, yra suspaudžiamas. Tačiau kai vietoje oro į cilindrą patenka vanduo, kuris yra nesuspaudžiamas, kyla rimtų techninių problemų. Ši būklė vadinama hidrosmūgiu.
Vandeniui patekus į cilindrus, stūmokliai ir švaistikliai susiduria su staigiu ir stipriu pasipriešinimu. Tokia jėga gali sulaužyti švaistiklį, įskelti variklio bloką arba sukelti kitas sudėtingas mechanines problemas.
Svarbu žinoti, kad net ir ne itin gili bala gali tapti priežastimi, dėl kurios į variklio įsiurbimo sistemą patenka vanduo. Toks scenarijus ypač pavojingas automobiliams su žemai esančia oro įsiurbimo anga. Štai kodėl visureigiai, skirti važiuoti per gilias vandens kliūtis, dažnai turi specialius įsiurbimo vamzdžius, iškeltus aukščiau, kartais net virš stogo.
Vanduo kenkia ne tik varikliui
Vandens žala nesibaigia ties varikliu. Staigus įvažiavimas į gilų vandenį gali sukelti ir kitas problemas. Elektronikos komponentai, tokie kaip oro srauto matuoklis, gali būti pažeisti. Stabdžių diskai, ypač jei jie buvo įkaitę, gali deformuotis dėl staigaus atšalimo. Katalizatorius taip pat gali įtrūkti. Generatorius ar kiti elektros sistemos komponentai gali sugesti dėl drėgmės ar šiluminio šoko.
Jei vanduo prasiskverbia į automobilio saloną, žala tampa ilgalaikė. Drėgmė pagreitina metalinių dalių rūdijimą, pažeidžia elektros instaliaciją, o kvapas gali išlikti ilgus mėnesius. Tokie defektai dažnai išryškėja tik po kurio laiko, todėl net ne iš karto galima suprasti, kokio masto žala padaryta.
Draudimas ne visada padės
Net jei turite kasko draudimą, nereikėtų tikėtis, kad išmoką gausite automatiškai. Daugelyje sutarčių numatyta išlyga, jog draudimas nekompensuoja žalos, jei vairuotojas pats sąmoningai važiavo per gilų vandenį. Tokia situacija laikoma vairuotojo neatsargumu. Kitaip tariant, jei matėte, kad kelias užtvindytas, bet vis tiek nusprendėte važiuoti, draudimo bendrovė gali atsisakyti kompensuoti žalą.
Tačiau jei automobilis buvo apsemtas stovėdamas, pavyzdžiui, per liūtį stovėjimo aikštelėje, tuomet situacija kita. Tokiu atveju vairuotojas nėra kaltas, todėl draudimo bendrovė turi pareigą padengti nuostolius.
Elektriniai automobiliai ir vanduo
Daug kam kyla klausimas, ar vanduo pavojingas elektromobiliams. Nors baterijos yra hermetiškai uždaromos, o elektros sistemos apsaugotos nuo drėgmės, vis dėlto vandens padaryta žala dažnai būna negrįžtama. Jei automobilis apsemiamas, taisymas dažnai tampa ekonomiškai neapsimokantis, nes pagrindinių komponentų keitimas yra brangus.
Kaip elgtis, kad išvengtumėte žalos?
Kad nereikėtų patirti finansinių nuostolių, verta laikytis kelių paprastų, bet svarbių taisyklių:
- Prieš įvažiuodami į balą, visuomet sulėtinkite. Dideliu greičiu įvažiavus į vandenį, padidėja rizika, kad variklis įsiurbs vandenį arba bus pažeisti mechaniniai komponentai.
- Jeigu stabdžiai įkaitę, venkite staigaus jų kontakto su vandeniu. Toks temperatūrų skirtumas gali deformuoti stabdžių diskus.
- Jei matote, kad vanduo siekia slenksčių lygį ar aukščiau, geriau apsisukti ir pasirinkti kitą kelią.
- Venkite statyti automobilį vietose, kuriose po lietaus dažnai kaupiasi vanduo.
Nors gali pasirodyti, kad bala ar užtvindytas kelio ruožas yra tik laikinas nepatogumas, pasekmės gali būti ilgalaikės ir brangios. Net jei pavyks išvengti akivaizdžių pažeidimų, laikui bėgant gali išryškėti korozija ar elektronikos gedimai. Todėl verta vadovautis sveiku protu, būti atsargiems ir visada įvertinti riziką prieš priimant sprendimą važiuoti per vandenį. Kartais kelių papildomų minučių paieškai gali išgelbėti jus nuo kelių tūkstančių eurų išlaidų.
