Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pateikė pirmąją Lietuvos energetikos politikos analizę ir pateikė kelias esmines rekomendacijas. Viena jų yra įvesti automobilių taršos mokestį.
Kita svarbi pastaba, atsisakyti dabartinės apskaitos kilovatvalandėmis (vadinamos „net-metering“) sistemos ir pereiti prie grynojo atsiskaitymo („net-billing“), kurio metu atsiskaitoma pinigais.
Agentūra pastebi, kad nors Lietuvoje per pastaruosius dvejus metus atsinaujinančios energijos gamyba beveik padvigubėjo, to nepakanka, kad iki 2030 metų šalis taptų elektros eksportuotoja.
Nors Lietuva jau nebepriklauso nuo rusiško kuro ir yra prisijungusi prie kontinentinės Europos elektros tinklų, vis dar pernelyg didelė priklausomybė nuo importuojamo iškastinio kuro, ypač transporte.
TEA ragina Lietuvą didinti investicijas į elektros tinklų lankstumą, centralizuoto šildymo efektyvumą, spartesnę renovaciją bei platesnę elektromobilių infrastruktūrą. Organizacija pabrėžia, kad transporto sektorius Lietuvoje išlieka didžiausiu taršos šaltiniu ir siūlo įvesti metinį automobilių nuosavybės mokestį pagal CO2 emisiją.
Šis mokestis galėtų būti progresinis, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės nepatirtų papildomos finansinės naštos. Taip pat rekomenduojama koreguoti registracijos mokesčio formulę – įtraukiant papildomus kriterijus, tokius kaip transporto priemonės svoris.
Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių ir mažiausiai efektyvių Europos Sąjungoje, todėl elektrifikacija būtinas žingsnis. Rekomenduojama plėsti viešojo transporto tinklą, skatinti tarpmiestinį susisiekimą, subsidijuoti bilietus bei taikyti daugiau lengvatų elektromobilių savininkams.
Kalbant apie gaminančius vartotojus, TEA akcentuoja, kad šiuo metu populiari „net-metering“ sistema kelia problemų. Dėl to, kad elektros tiekėjai turi padengti perteklinės elektros kompensacijas gaminantiems vartotojams, jie pernai patyrė beveik 16 mln. eurų nuostolių.
Tuo tarpu reali vartotojų sukurta nauda siekė tik apie 11 mln. eurų. Toks modelis laikomas ekonomiškai neveiksmingu. TEA siūlo laipsniškai atsisakyti šios sistemos ir vietoje jos naudoti „net-billing“, kuri jau taikoma verslui, kai nepanaudota elektra įvertinama eurais pagal sutartą kainą.
Tokia sistema skatintų vartotojus ne tik gaminti, bet ir racionaliai naudoti elektrą, prisidėti prie tinklo stabilumo. Taip pat siūloma apsvarstyti energijos kaupiklių subsidijavimą.
Šiuo metu Lietuvoje dėl ribotų tinklų galimybių kai kuriose vietovėse naujų saulės elektrinių prijungimas ribojamas. Tai trukdo plėsti vietinę energijos gamybą.
TEA nuomone, be esminių pokyčių sistema susidurs su ribojimais ir augimo kliūtimis. Vyriausybė raginama pasirūpinti, kad energetinė plėtra būtų sklandi ir neapsunkintų infrastruktūros.
Strateginiuose planuose Lietuva siekia iki 2050 metų tapti klimatui neutralia valstybe, eksportuojančia žaliąją energiją. Iki 2030 metų numatyta įrengti 4,5 GW sausumos vėjo, 1,4 GW jūros vėjo ir 4,1 GW saulės elektrinių galių.
Tačiau TEA pastebi, kad pernai aukcionas Baltijos jūros vėjo parkams neįvyko dėl per mažo investuotojų susidomėjimo, reikalingas didesnis politinis ir finansinis užtikrintumas.
Kitas svarbus aspektas, mažos galios branduolinių reaktorių plėtra. Lietuva siekia įsirengti iki 1,5 GW pajėgumų, todėl artimiausiu metu planuojama sudaryti darbo grupę šiai technologijai įvertinti.
TEA pateiktos rekomendacijos yra pirmosios tokio pobūdžio nuo to laiko, kai Lietuva 2021 metais tapo šios organizacijos nare. Vizitas ir analizė atlikti šių metų kovą, Vilniuje, vertinant šalies pasirengimą ne tik ilgalaikiams pokyčiams, bet ir netikėtoms situacijoms energetikos srityje.
