Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba (HUR) tęsia planingą Rusijos karinio potencialo ardymo kampaniją ne tik okupuotose teritorijose, bet ir pačioje Rusijoje.
Pastarasis smūgis, nutaikytas į ginklų gamyklą netoli Maskvos, Kremliaus tikrai nenudžiugino. Šį kartą rusų priešlėktuvinė gynyba nesugebėjo apsiginti nuo Ukrainos „FP-1“ bepiločių.
Dar gegužės pabaigoje buvo smogta rusiškam kuro traukiniui Zaporožės srityje, o tai reikšmingai sutrikdė okupantų tiekimo kelius. Birželio viduryje Ukraina parodė, kad jokia karinė gamykla Rusijoje, net ir giliai šalies viduje, nėra saugi.
Net jei negaus tiesioginio smūgio, jos veikla gali būti paralyžiuota. Vienas iš tokių veiksmų – sabotažo operacija Kaliningrade, kurios taikiniu tapo transformatorių stotis, tiekusi elektrą regiono karinę reikšmę turintiems objektams.
Ilgą laiką kaip gana saugi laikyta teritorija pateko į vietovių sąrašą, kur Rusija nebegali užtikrinti infrastruktūros kontrolės. Kitą dieną „FP-1“ dronai smogė ir į dronų gamybos įmonę Jelabugoje, Tatarstane.
Ukrainos veiksmai sistemingai naikina Rusijos logistikos bazes. Dronai „Bóbr“, „Bakłan“ ir „Obrij“ neseniai smogė kuro ir raketinio kuro sandėliui Brjansko srityje. Vis dėlto pats naujausias smūgis – vienas įspūdingiausių. Liepos pradžioje atakuota KHZ chemijos gamykla, esanti vos 70 kilometrų nuo Maskvos.
Šis objektas nuo 2023 metų yra įtrauktas į Ukrainos sankcijų sąrašą kaip įmonė, remianti Rusijos karo pramonę.
Vietos šaltiniai skelbia, kad per ataką fiksuotos net septynios sprogimo bangos. Publikuotuose vaizdo įrašuose matyti, kad ataką vykdė būtent „FP-1“ dronai, o tai visiškai naujas modelis, viešai pristatytas tik šių metų gegužę.
„FP-1“ yra tolimųjų nuotolių dronas, sukurtas giluminiams smūgiams prieš Rusijos pramonės objektus. Jo deklaruojamas veikimo nuotolis – 1 600 kilometrų, o kovinės galvutės svoris – 120 kilogramų. Išoriškai kiek primena „Liutyi“ modelį, tačiau išsiskiria plačiu tiesiu sparnu ir siauru korpusu.
Įdomiausia, kad Rusijos gynyba nesugebėjo sureaguoti, nors smūgis suduotas šalia vadinamojo „Didžiojo Maskvos žiedo“, kuris dar nuo penktojo dešimtmečio laikomas pirmąja oro gynybos linija.
Kaip teigia „Defense Express“ šaltiniai, „nebuvo fiksuota jokių aktyvių priešpriešinių veiksmų – nei radarų, nei raketų, nei perspėjimų“.
„FP-1“ dronai tyliai ir tiksliai perskrido visą gynybos zoną, pataikė tiesiai į taikinį ir dar kartą pademonstravo, kad net „saugiausi“ taškai Rusijoje nebėra saugūs. Beje, tai jau antrasis toks FP-1 smūgis per savaitę, liepos 4–5 dienos naktį tie patys dronai pataikė į Cheminės taikomosios chemijos institutą Sergijev Posade, vos 12 kilometrų nuo KHZ.
