Karštis slegia, oras stoviniuoja, o drėgmės troškulys persekioja kiekvieną žingsnį – tokiais momentais natūraliai norisi griebtis kažko šalto. Daugelis iškart pasirenka ledinius gėrimus iš šaldytuvo ar gaivą su ledo kubeliais. Tačiau egzistuoja kur kas išmintingesnis būdas atsigaivinti – karštomis dienomis organizmui išties padeda tam tikros žolelių arbatos.
Jos ne tik numalšina troškulį, bet ir efektyviai padeda sureguliuoti kūno temperatūrą, suteikia energijos ir net pagerina nuotaiką. Dažnas vis dar mano, kad arbata – tai žiemos gėrimas, kai norisi šilumos ir jaukumo. Tačiau šiltuoju metų laiku žolelių arbatos įgauna visai kitą prasmę.
Daugelyje šalių, kur vasarą tvyro alinantis karštis, žmonės gėrimui renkasi ne šaltą limonadą, o būtent šiltą arbatą. Nors tai skamba nelogiškai, tokia tradicija turi aiškų paaiškinimą – šilta arbata natūraliai skatina prakaitavimą, o tai padeda organizmui išsivaduoti nuo karščio per vidaus temperatūros reguliavimą.
Taigi jei vasaros dieną norisi kažko, kas tikrai padeda – puodelis tinkamai parinktos žolelių arbatos gali būti kaip tik tai, ko reikia. Ypač vakare, kai karštis po truputį slūgsta, galima pasiruošti atvėsusį žolelių užpilą, pagardinti jį medumi, citrina ar net ledo kubeliais. Toks gėrimas veikia kur kas efektyviau nei bet kuris limonadas.
Kodėl žolelių arbata veikia geriau nei šaltas vanduo ar limonadas
Pasirodo, žolelių arbatos veikia keliais lygmenimis. Jos ne tik atvėsina per prakaito skatinimą, bet ir drėkina organizmą iš vidaus. Be to, jose gausu vitaminų – A, C, E, B grupės – bei svarbių mineralų: kalcio, magnio, cinko, geležies ir kalio.
Karštu oru prarandame daug kalio per prakaitą, todėl jo papildymas itin svarbus, o žolelių arbata padeda tai padaryti natūraliu būdu. Be to, tokie užpilai šalina toksinus, gerina medžiagų apykaitą ir net padeda palaikyti neurologinę pusiausvyrą. Jei karštis trikdo miegą, silpnina dėmesį ar kelia įtampą – tinkama arbata gali tapti paprastu, bet veiksmingu sprendimu.
Kurias žoleles verta rinktis per karščius? Šios veikia greitai ir švelniai
Vaistinėse ar specializuotose parduotuvėse galima rasti gausybę žolelių mišinių, bet kai kurios išsiskiria ypač naudingu poveikiu per karščius. Štai kelios, kurias verta išbandyti. Pirmiausia – mėta. Jos sudėtyje esantis mentolis natūraliai sukuria vėsinimo pojūtį, nuramina skrandį ir akimirksniu numalšina troškulį. Tai viena populiariausių vasaros arbatų ne veltui.
Sąraše verta paminėti ir šalaviją. Jis ne tik reguliuoja temperatūrą, bet ir veikia priešuždegimiškai. Dėl specifinio skonio gali būti pagerintas medumi ar natūraliu sirupu. Paprastoji dilgėlė – tai tikras vasaros lobis. Ji padeda išvalyti organizmą, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina tinimus, kurie dažni karštais orais. Be to, dilgėlė yra geležies šaltinis.
Dar vienas puikus pasirinkimas – melisa. Ji ramina nervų sistemą, mažina įtampą, pagerina dėmesio koncentraciją, o vasaros metu tai tampa labai aktualu, kai nuo kaitros trūksta energijos. Galiausiai – kraujažolė. Nors labiau žinoma kaip žiemiška priemonė, jos savybė reguliuoti kūno temperatūrą pasitarnauja ir vasarą. Ji tarsi prisitaiko prie organizmo poreikių – kai šalta, šildo, o kai karšta, vėsina.
Kiek gerti ir kaip pasiruošti žolelių arbatą karštomis dienomis
Karštomis dienomis svarbu išgerti bent 2-3 litrus skysčių. Žolelių arbata gali sudaryti didelę šios normos dalį. Gerti ją galima tiek šiltą, tiek atvėsintą – viskas priklauso nuo paros meto ir savijautos. Rytą tinka šiltas užpilas, vakare – šaltas, papildytas ledukais, citrina ar šaukšteliu medaus.
Gaminant žolelių arbatą svarbu nevartoti verdančio vandens – pakanka 80-90 laipsnių temperatūros. Užplikytą arbatą geriausia palaikyti 10-15 minučių, tada nukošti. Jei ruošiate didesnį kiekį – laikykite šaldytuve.
