Visai neseniai viename šiuo metu labai populiariame socialiniame tinklapyje akis užkliuvo už reklaminio skydelio, reklamuojančio naujai atsidariusią Azijos virtuvės restoranėlį Eat East.
Susidomėjau pirmiausia dėl to, jog man patiko jų logotipas – paprastas, subtilus, šiek tiek dvelkiantis Azija, tačiau tuo pačiu modernus. Galvoju, bus kažkas įdomaus ir naujo. Reikia aplankyti ir pasižiūrėti, ką jie gali pasiūlyti.
Čiupau draugei į parankę ir nužingsniavom naujos vietos apžiūrėti. Patvirtinu: šios virtuvės savininkai labai apdairiai pasirinko vietą, kuri, galima sakyti, yra Vilniaus centre. Ne, ne senamiestyje, o centre – prie Europos prekybos centro, naujojo Swedbank pastato ir Reval Lietuva viešbučio. Šalia didelė automobilių stovėjimo aikštelė, puikus susisiekimas bei nuolatiniai klientai iš aplinkinių prekybos, verslo centrų ir viešbučių. Vieta puiki! Suradome labai lengvai.
Popierinė tuštuma
Įžengus vidun užplūsta jausmas, kad tai ne restoranas, o greito maisto užkandinė. Keista balkšva spalva viskas nudažyta, neskaitant tamsaus baro, stalelių ir kėdžių. Atrodo perdėtai higieniška ir nejauku. Turbūt, kad neseniai atvėrė duris ir nespėjo sukurt jaukios atmosferos. Galbūt. Tačiau, jei niekas ir toliau nesikeis, manau, kad lietuviai su savo išpaikintu charakteriu ir užgaidomis, besilaikantys nuomonės, jog lankomos vietos turi būti itin gražios, jaukios ir nepakartojamo dizaino – vargiai lankysis.
Turiu pastebėti, kad kai kas man patiko – kėdės, minkštos ir plačios, įkrenti ir nesinori pasikelti. O taip pat norėtųsi paminėti ir išradingą meniu ant sienos su atvaizduotais maisto pavyzdžiais. Sunku įsivaizduoti kaip tai atrodo? Nuvykit, verta pamatyti.
Beje, yra ir kitas meniu, daug smulkesnis su visomis patiekalų sudėtimis. Konkrečiai ir aiškiai surašyta kas ir kaip. Tik pasigedau vieno paprasto dalyko – jie neturėjo arbatos. Kodėl? Nepaaiškino ir net nemėgino. Teko užsisakyti šaltos iš buteliuko. Labai nustebino, bet tuo pačiu ir patvirtino, kad tai yra greito maisto užkandinė, popieriniai indai – popierinės stiklinaitės ir popierinė tara, kurioje patiekia maistą. Anksčiau manydavau, kad į popierinę tarą maistą pakuoja tik išsinešimui, bet pasirodo ne.
O kur vištiena?
Ir taip žiūrėjau, ir taip šaukiau, blaškiausi po meniu apie penkiolika minučių, kol galiausiai apsisprendžiau ką išbandyti. Patiekalai labai panašūs tik skiriasi vienu ar kitu ingridientu.
Nusprendžiau išbandyti vieną mažiausiai pavojingą patiekalą – makaronai (noodles) su vištiena kario padaže. Sakau pavojingą, nes pirmą kartą apsilankęs bet kokioje vietoje į viską žiūriu atsargiau ir rūpestingiau, mat nesinori gauti to, ko paskui negalėsi valgyti.
Užtruko daugiausia tris minutes ir padavėjas jau šaukia mano vardą, kad pasiimčiau savo patiekalą. Čia taip priimta, kiekvieno svečio vardas užrašomas ant popierinės dėžutės su maistu. Jei neišgirdai savo vardo, kažin ar kas atneš ir paduos, turbūt taip ir liks aušti ant baro. Gerai, kad išgirdau ir vienintelis buvau su tokiu vardu, o kas jei būtų buvę daugiau svečių su vienodais vardais?
Maistas ir kainos nesužavėjo. Būna geriau. Už tą, ką valgiau, kitą kartą, jei toks bus, nenorėčiau mokėti daugiau nei 10 Lt, o teko pakloti 14 Lt. Jei nebūčiau žingeidus ir būčiau aikštingas dėl kiekvieno kąsnio, iškart būčiau nieko nebevalgęs ir palikęs. Tačiau man buvo įdomu, ar pirmas kąsnis gali būti toks prastas. Pasirodo gali. O gal tai rytietiški stebuklai – prieskoniai, kuriuos imi jausti, kai beveik viską suvalgai?
Aromatingo Azijos skonio nepajutau, tik prėską ir šiek tiek pagardinta kario milteliais patiekalą. O kur vištiena? Teko ieškoti. Keista, kad vienos iš pigiausių mėsų – vištienos reikia ieškoti. Tai kas tada, jei užsisakyčiau su krevetėmis, o rasčiau vieną vienintelę?
8 min. ir gatavas
Visada buvo keista, kodėl pas mus rytietiškas maistas yra žymiai brangesnis, nei vakarų šalyse, jau nekalbant apie pačius rytus, kur viskas kainuoja vos po tris ar keturis litus. Juk šitas maistas turėtų būti pigiausias kaip ir visame pasaulyje, o pas mus jis yra brangesnis net už nacionalinę virtuvę.
Eat East kainos prasideda nuo 14 Lt ir lipa iki 20 Lt. Dauguma patiekalų laikosi apie 14 – 18 Lt ribos. Tikrai nėra ta vieta, į kurią gali kasdien užeiti pietų. Žinoma, yra ir dienos pietūs už 10 Lt. Tądien man buvo pasiūlytas suši su lašiša. Pietums? Ačiū, bet gal kitą kartą ir ne per pietus. Sukišti suši per pietus – visiška nepagarba maistui. Na bent jau man suši valgymas yra ceremonija, kurią reikia ramiai ir atsipalaidavus atlikti, o ne darbų įkarštyje per tris minutes sulaukti maisto, per penkias stačiomis pasišokinėjus susikišti ir toliau važiuoti.
Taigi…
Tikiuosi, kad Vilniaus centre įsikūrusi greito rytų maisto oazė Eat East ilgai gyvuos ir turės savą lankytoją, lepins gardžiu maistu ir šiluma. Deja, kol kas to nepastebėjau ir artimiausiu metu nesiruošiu pakartoti tai, kuo likau nesužavėtas. Manau, kad laikas parodys savo. O aš lauksiu rezultatų.
