Jeigu Kinija nuspręstų pradėti karinę operaciją prieš Taivaną, labai tikėtina, kad pirmiausia būtų ieškoma būdo, kaip atitraukti Vakarų dėmesį. Pasak NATO generalinio sekretoriaus Marko Ruttės, tokiu atveju Kinijos vadovas Xi Jinpingas galėtų paskambinti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir paraginti jį imtis veiksmų prieš NATO šalis Europoje.
Tokiu būdu Pekinas mėgintų destabilizuoti padėtį Atlanto regione, kad galėtų netrukdomai veikti Azijoje. Rutte atkreipė dėmesį, kad Rusija šiuo metu atkuria savo karinį potencialą neregėtu greičiu. Per tris mėnesius ji pagamina tiek amunicijos, kiek visas NATO aljansas kartu sudėjus pagamina per vienerius metus.
Be to, Maskva stiprina savo ryšius su Šiaurės Korėja, Kinija ir Iranu. Šis bendradarbiavimas yra signalas, jog pasaulio geopolitinė tvarka tampa vis labiau įtempta ir sudėtinga.
Pasak jo, šiandien Atlanto ir Indo-Ramiojo vandenyno regionai yra neatsiejami vienas nuo kito. Kinijos ambicijos Taivano atžvilgiu nėra paslaptis, todėl būtina galvoti apie platesnę saugumo architektūrą. Anot Ruttės, jei NATO šalys ir toliau apsiribos senąja 2 procentų nuo bendrojo vidaus produkto riba, nebus įmanoma efektyviai gintis nuo kylančių grėsmių.
5 procentai gynybai, tai būtinybė, o ne prabanga
NATO vadovas paragino valstybes nares skirti gynybos reikmėms ne mažiau kaip penkis procentus nuo BVP. Tai, jo teigimu, didelė, tačiau būtina investicija. Jis išreiškė susirūpinimą, kad kitaip Europa gali tapti priklausoma nuo pašalinių jėgų valios.
„Jei mes to nepadarysime, labai gali būti, kad teks mokytis rusų kalbos“, pareiškė Rutte, aiškiai pabrėždamas situacijos rimtumą.
Jis taip pat pridūrė, kad, siekiant užkirsti kelią Rusijos ar Kinijos veiksmams, būtina išlaikyti stiprią NATO struktūrą ne tik Europoje, bet ir už jos ribų, ypač Azijos regione.
JAV parama NATO išlieka tvirta
Rutte patikino, kad Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka visiškai įsipareigojusios NATO sutarties penktajam straipsniui, kuris numato, kad puolimas prieš vieną narę laikomas puolimu prieš visą aljansą. Anot jo, JAV saugumas tiesiogiai priklauso nuo stabilumo Atlanto vandenyno regione, Europoje ir Arktyje.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu nėra jokių svarstymų dėl JAV karinių pajėgų išvedimo iš Europos. Priešingai, šiuo metu tarp sąjungininkų vyrauja bendras sutarimas, kad žemyne neturi likti jokių spragų gynybinėse pajėgose. Net jei ateityje JAV nuspręstų labiau orientuotis į Azijos regioną, visos permainos, pasak Ruttės, turės būti įgyvendinamos taip, kad Europos saugumas nenukentėtų.
Trumpo vaidmuo ir jo įtaka sprendimams
Komentuodamas buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo indėlį į NATO politiką, Rutte pripažino, kad būtent jo vadovavimo laikotarpiu NATO šalys buvo paskatintos padidinti savo gynybos biudžetus. Pasak jo, nors Trumpo politinis stilius kai kam gali atrodyti griežtas ar net provokuojantis, būtent dėl tokio spaudimo pavyko pasiekti reikšmingų sprendimų.
„Jo būdas gal ir nėra švelniausias, tačiau be tokio ryžtingumo vargu ar būtume pasiekę tokį rezultatą, kokį matėme paskutiniame NATO viršūnių susitikime“, pabrėžė Rutte.
NATO ateitis priklauso nuo vienybės
Apibendrindamas Rutte dar kartą pabrėžė, kad vienintelis būdas užtikrinti taiką ir saugumą, tai stipri, vieninga ir ryžtinga NATO. Jei norime apsisaugoti nuo potencialios grėsmės tiek iš Rusijos, tiek iš Kinijos, būtina veikti jau dabar. Bendras pasirengimas, karinių pajėgų stiprinimas ir abipusis pasitikėjimas tarp sąjungininkų yra esminės sąlygos ilgalaikei saugumo strategijai.
