Per kelias savaites trunkantis Rusijos puolimas Ukrainoje žadėjo būti vienas agresyviausių pastaruoju metu, tačiau „The Telegraph“ analitikų vertinimu jame aiškiai matomas aklavietės ženklas.
Nors Maskva per šį laiką surengė tūkstančius smūgių ir permušė kelis frontus, strateginių laimėjimų beveik nėra. Keli mėnesiai pasiruošimo, nauji resursai ir atnaujintos taktikos kol kas duoda daugiau nuostolių nei rezultatų.
Ypač ryškiai tai matoma Pokrovsko ir Konstantynivkos kryptimis, dviejose strateginėse vietovėse, kur, kaip manyta, galėjo prasidėti lemiami puolimai. Vietoje to rusų pajėgos čia tiesiog įstrigo – Ukrainos gynėjai ne tik atrėmė smūgius, bet ir sustiprino savo pozicijas.
Pasak karo analitikės Angelikos Evans, vasaros puolimas taps ne proveržiu, o tęstinumu – lėtu, brangiai kainuojančiu ir vargu ar veiksmingu. Ji pažymi, kad tokios kampanijos gali būti tragiškos pačiai Rusijai, nes pasiekti laimėjimų be gerai parengtų pėstininkų itin sudėtinga.
Kita analizių kryptis rodo ir logistinį rusų silpnumą. Nepaisant didesnio dronų ir artilerijos kiekio, tai neprideda teritorinės kontrolės. Ukraina šiuo metu geba ne tik atsilaikyti, bet ir stabdyti rusų veržimąsi.
Net siekiant perimti Kramatorsko kontrolę, tektų siųsti apie 100 tūkstančių papildomų karių – tai reikštų masinę mobilizaciją ir dar didesnes netektis.
Galiausiai, kaip pažymi „The Telegraph“, Kremliaus strategija galėjo būti paremta iliuzija, kad platus puolimas paralyžiuos Ukrainos gynybą.
Tačiau dabar, kai frontas išsiplėtė ir tapo dar labiau pažeidžiamas, tampa aišku – Ukrainos atsakas ne tik efektyvus, bet ir parodantis, kad net didelio masto puolimas gali tapti nesėkmingu, jei jam trūksta pagrindinių resursų, tokių kaip karių, logistikos ir aiškios strategijos.
