Rusijos pradėtas karas Ukrainoje privertė visą pasaulį iš naujo įvertinti saugumo prioritetus. Ilgai manyta, kad kariniai konfliktai Europoje yra tik istorijos vadovėlių dalis. Ši iliuzija subliuško.
Lietuva, Latvija ir Estija, kurios ne kartą patyrė Maskvos įtaką, šiandien vėl minimos tarp galimų Kremliaus taikinių. Baltijos šalys, atsižvelgiant į jų geografinę padėtį ir istorinį foną, Vakarų akyse tapo viena pažeidžiamiausių vietų.
NATO stiprina savo pajėgas regione – daugiau karių, bendros pratybos, ginkluotės sandėliai. Ir visgi, net tokie veiksmai visiškai nerimo nenumalšina. Vis dažniau skamba klausimai, ar Rusija drįs žengti dar toliau? Ir jei taip – kada?
Kiekvienas karo Ukrainoje etapas koreguoja prognozes. Vieni tikina, kad grėsmė mažėja, kiti, kad laikas iki naujo konflikto tėra politinis langas. Todėl Baltijos šalys investuoja ne tik į karinę gynybą, bet ir į visuomenės atsparumą bei informacinį saugumą.
Kaip gali atrodyti puolimas?
Ekspertai įvardija keletą galimų scenarijų. Vienas staigus puolimas prieš svarbiausius infrastruktūros objektus, kol NATO dar nespėtų sureaguoti. Toks veiksmas būtų ne tik fizinis, bet ir psichologinis, jo tikslas demoralizuoti, sugriauti saugumo iliuziją.
Kitas – hibridinis karas. Kibernetiniai įsilaužimai, dezinformacija, vietinių bendruomenių kiršinimas, sabotažas. Toks scenarijus pažįstamas ir Baltijos šalims, ir Ukrainai. Dėl neaiškios atakos kilmės Aljanso reakcija tampa sunkesnė, o tai suteikia pranašumą agresoriui.
Kaliningradas taip pat yra vienas svarbiausių taškų Kremliaus kariniame planavime. Iš šios srities puolimas galėtų būti nukreiptas į Lietuvą ar Lenkiją. Pridėkime Baltarusiją, kurios lojalumas Maskvai leidžia iš ten atakuoti Latviją ar Lietuvą ir situacija tampa itin sudėtinga NATO strategams.
Ar 2028 metai yra ta riba?
Volodymyras Zelenskis jau viešai įspėjo, jog jei Vakarai nuspręs karą Ukrainoje įšaldyti, 2028 metais Rusija gali būti pasiruošusi naujam puolimui. Tik šįkart, prieš kitas buvusias Sovietų Sąjungos šalis.
Tarp jų ir Baltijos valstybės. Panašias prognozes išsako ir Lietuvos saugumo ekspertai, Rusija galimybių neatsisako, o kariuomenės potencialas pamažu atsistato.
„The Economist“ dar pernai skelbė, kad net ir išsekus dabartinėms jėgoms, Maskvai gali pakakti šešių mėnesių, kad būtų pajėgi atakuoti vieną iš Baltijos šalių.
Kol kas tai stabdo NATO, tačiau bet koks sąjungininkų silpnumas gali pakeisti balansą. Suomijos ekspertai taip pat kalba apie galimą Rusijos agresiją, jei tik Vakaruose kiltų krizė ar keistųsi politinė kryptis.
Ar NATO pasiruošusi?
Teoriškai – taip. Lietuva, Latvija, Estija yra NATO narės, jas saugo 30 šalių įsipareigojimas. Vokietija, Kanada, Jungtinė Karalystė – kiekviena iš jų siunčia pajėgas į regioną. Pratybos, oro gynybos plėtra, kariniai centrai – visa tai stiprina pasitikėjimą.
Tačiau tikrasis saugumas – ne simbolika, o konkretūs veiksmai. Baltijos šalys tai supranta ir didina gynybos biudžetus, perka pažangią ginkluotę, plėtoja pasipriešinimo tinklą.
Stiprinamas ir visuomenės pasiruošimas – mokymai, informacinės kampanijos, žvalgybos bendradarbiavimas su JAV.
Saugumas – visų reikalas
Šiandien, kai geopolitinė padėtis gali kisti kas mėnesį, svarbiausia išlikti pasirengus. Ne tik karinei atakai, bet ir ilgalaikiam spaudimui, informacinei kovai ar netikėtoms provokacijoms.
Kiekvienas veiksmas svarbus, nuo politinio sprendimo iki paprasto piliečio informuotumo. Nes jei Vakarai nori išvengti naujo karo – jų reakcija turi būti reali, o ne formalus pažadas. Baltijos šalys gali tapti pirmuoju taikiniu, bet kartu ir stiprybės simboliu, kai mažos valstybės atsilaiko.
