Rusija ne tik rekonstruoja, bet ir sparčiai plečia vienintelę šalyje strateginių bombonešių gamyklą Kazanėje. Tokią informacija patvirtina palydoviniai vaizdai, kuriuos išanalizavo Suomijos transliuotojas „Yle“.
Šis objektas, anot ekspertų, tampa vis svarbesniu Maskvos strateginiu prioritetu, tiek dėl ginkluotės atnaujinimo poreikio, tiek dėl karo su Ukraina pasekmių. Naujos gamybinės erdvės nėra smulkmena – viena iš pastatytų halių siekia 320 metrų ilgio ir užima beveik 19 tūkst. kvadratinių metrų plotą.
Tai prilygsta trims standartinėms futbolo aikštėms. Tokie skaičiai rodo didelio masto gamybinius planus. Investicijos taip pat įspūdingos, modernizavimui skiriamas apie 1 mlrd. eurų biudžetas.
Tiek kainuoja ne tik pastatai, bet ir nauji įrenginiai, modernios linijos, specializuota įranga orlaivių surinkimui ir testavimui.
Kodėl būtent dabar? Atsakymas glūdi Ukrainos fronte. Birželio mėnesį įvykdyta ukrainiečių dronų ataka, pavadinta „Voratinklis“, taikėsi į strateginių bombonešių bazes Rusijoje.
Pasak Kijevo, per šią operaciją pažeisti ar sunaikinti net 41 rusų oro pajėgų orlaivis. Tokia netektis – ne tik finansinė, bet ir simbolinė. Tai parodė Rusijos pažeidžiamumą, todėl šalis skuba atkurti pajėgumus.
Kazanės gamykla čia atlieka pagrindinį vaidmenį. Ji ne tik remontuoja senus „Tu-22M3“ bombonešius, bet ir gamina naujos kartos „Tu-160M2“ – atnaujintus, tačiau vis dar iš esmės sovietinio dizaino orlaivius.
Tokiu būdu Rusija siekia kompensuoti patirtus nuostolius ir išlaikyti strateginį atgrasymo potencialą, ypač branduolinio arsenalo srityje. Tačiau net ir šios pastangos turi savo ribas.
Kaip sako karinis analitikas Marko Eklund, Rusijos pramonė vis dar stipriai priklausoma nuo importuotų komponentų – vakarietiškų technologijų, kurias šiuo metu gauti yra itin sudėtinga.
Eklundo vertinimu, nors gamybiniai pajėgumai formaliai plečiami, reali lėktuvų kokybė ir konkurencingumas su JAV technologijomis vis dar smarkiai atsilieka.
Be to, kaip atskleidė „Yle“ tyrimas, Rusija apeidama sankcijas jau įsigijo vakarietiškų lėktuvų dalių už ne mažiau kaip 1 mlrd. eurų. Tokie skaičiai rodo ne tik technologinę priklausomybę, bet ir desperaciją – Maskva bando išlaikyti karo pramonės tempą bet kokia kaina.
Šis Kazanės gamyklos plėtros kontekstas leidžia suprasti, kad Rusijos planai nėra trumpalaikiai. Šalis ruošiasi ilgam, brangiam ginklavimosi etapui, nepaisant sankcijų ir ekonominio spaudimo.
Tačiau klausimas, kiek tai bus efektyvu, lieka atviras, be modernių technologijų ir žmogiškųjų išteklių kokybės net ir didžiausios investicijos ne visada lemia rezultatą.
